„Kai Lekėčiuose vyko „Mėlynių festivalis“, iš visų kampų sklido šūksniai: „Teta, mes čia, teta mes čia!“ Draugės negalėjo patikėti: „Kur bepažvelgsi – vien taviškiai!“, – pokalbį linksmai pradėjo iš Kauno į Lekėčius (Šakių r.) prieš 4 metus persikėlusi Audronė Žemaitaitienė su gausia šeima – ji globoja keliolika vaikų.
Portalas „Kas vyksta Kaune“ atvyksta išgirsti šios neeilinės istorijos. Karštą vasaros dieną prisėdame pasikalbėti pavėsinėje. Prie stalo išsirikiuoja keliolika 3-17 m. vaikų, karštą dieną jie smagiai lapnoja ledus.
Globėja jau beveik 20 metų
A. Žemaitaitienė globėja tapo 1999 m., pabaigusi Vaikų geroves centro „Pastogė“ kursus. Užsiminė, kad šio centro socialiniai darbuotojai padėjo sprendžiant problemas, iškilusias globojant vaikus, bendraujant su vaikų biologiniais tėvais.
„Mintis globoti vaikus kirbėjo jau seniau, nes tėveliai mus, vaikus, skatino užjausti vienišus žmones, veždavome jiems maisto produktų, pabendraudavome, patys mokėmės atjautos. Galutinai globėja tapti apsisprendžiau perskaičiusi straipsnį apie šią veiklą“, – sakė A. Žemaitaitienė.
Gimė ji Biržuose, o į Kauną atsikraustė 1972 metais, mat Kaunas buvo svajonių miestas. „Kauną myliu iki šiol“, – tarstelėjo pašnekovė. Su vyru ji užaugino 2 vaikus, turi 5 anūkus. Sūnus su šeima gyvena čia pat, kartu su marčia padeda globoti vaikus. Sūnus padeda nudirbti sunkesnius ūkio darbus, o marti šiuo metu kremta socialinės pedagogikos mokslus ir ateityje planuoja perimti Audronės šeimyną.
Audronės šeimyna veikti pradėjo 2011 metų pradžioje. Iki tol Audronė globodavo po 4-5 vaikus, įsteigus šeimyną jų skaičius sparčiai išaugo.
Lekėčiuose gausi Audronės šeimyna gyvena jau ketverius metus. „Čia yra viskas, ko reikia: ambulatorija, mokykla, parduotuvės, kirpykla, iki šių metų galo ruošiasi atidaryti darželį. Labai patinka nuostabi gamta, didelis namas, gražus bei tvarkingas miestelis, aplink nuostabūs miškai, gamtos telkiniai, šaltiniai…“, – svajingai kalbėjo A. Žemaitaitienė.
Vadina teta
Kaip vaikai kreipiasi į Audronę? „Vadina mane teta, ne mama, nes visi turi biologines mamas. Vaikams tėvai yra labai svarbūs, jie pirmoje vietoje, juos vaikai myli labiausiai. Mama – šventas žodis“, – teigė pašnekovė ir pridūrė, kad dalis vaikų su savo mamomis bendrauja telefonu, sulaukia jų apsilankymų Lekėčiuose.
„Atvykus vaikams būna sunku įsikurti, skaudu, dar tikisi, kad tėvai pasiims…“, – pažymėjo Audronė.
Kas susėdo prie stalo? 3-17 m. vaikai, dauguma berniukai, vos kelios mergaitės (vardai pakeisti):
„Simona labai gerai mokosi, yra mokyklos tarybos narė, labai tvarkinga. Toliau trys klasiokai, juos vadina trynukais. Sekantis Arnas kas vakarą kalbasi su mama telefonu. 5 vaikai atėjo iš šeimos, dalis išėjo – įvaikino ar grįžo pas mamą. Berniukai judrūs, mėgsta žaisti futbolą, krepšinį, atstovauja mokyklą sportinėse varžybose, vasarą lankosi dienos centre. Charakterių yra įvairių: ir lėtesnių, ir greitai užsiplieskiančių. Visi – gabūs“, – vaikus pristatė A. Žemaitaitienė.
Kas patinka šeimynoje? „Čia visada yra ką veikti, ne vienas, tai kitas sugalvoja, o ir pokštų iškrečiam, padūkstam, o kai pavargstam nuo šurmulio – einam į miestelį“, – sakė Simona.
Kuo vyriausieji bus užaugę? Tado svajonė būt krepšininku, Simonos – baigti LSMU ir tapti kineziterapeute.
Namų taisyklės
Apžvelkime pagrindines namų taisykles: 22 val. reikia būti namuose, paskirti tos dienos budintieji rūpinasi pusryčiais. Ryte visi klojasi lovas, tvarkosi kambarius. Nuobauda už taisyklių nesilaikymą – kišenpinigių, sėdėjimo prie kompiuterio ribojimas.
Vyresnėliai prasitaria, kad teta Audronė gan griežtoka, tačiau teisinga. „Vaikai jaučiasi saugesni, kai yra taisyklės, tvarka. Ypač sunku, kai į šeimyną ateina vyresnis vaikas, sako: „Ko jūs norit, teta, aš gyvendamas su mama, ką norėjau tą dariau, jinai kartais visai nekreipdavo dėmesio, kai turėdavo savo reikalų.“ – Kai pradedi globoti mažuosius, viskas kitaip, nes nuo mažumės įpranta prie tvarkos, taisyklių. Žinoma, visko būna ir pasipykstam, ir pasibaram, kaip ir visose šeimose. Apie globotinius atsiliepiu tik gerai: jie smalsūs, nuoširdūs, pozityvūs vaikai“, – sakė Audronė.
Maisto ruošoje talkina visi
Pasiteiraujame, ar ilgai tenka plušti gaminant maistą. „Iš vakaro paruošiame sumuštinius rytui, įprastai bent po porą vienam vaikui. Pietums verdame apie 7 l sriubos, kepame 7-10 keptuvių blynų“, – vardino Audronė.
I-V virtuvėje talkina padėjėja Irutė, ji ir mažuosius prižiūri, kai Audronei tenka išvykti su reikalais. Šeštadieniais ir sekmadieniais pietus Audronė ruošia su vyresniais vaikais: vieni skuta bulves, kiti pjausto mėsą, dar kiti – salotas. Vakarienę dažniausiai gamina patys vaikai.
Pailsi klausydama klasikos
Ar turi laiko Audronė pailsėti? Atvirauja, kad valandėlę pe dieną atranda, tuomet paskaito knygą, pasiklauso klasikinės muzikos. „O tada grįžta vienas po kito iš pamokų ir į duris nuolat girdi: bar bar bar. Visi turi reikalų“, – juokiasi pašnekovė bei akcentuoja, kad svarbiausia gerai suorganizuoti darbą.
Skaudina aplinkinių požiūris
Audronė prasitarė, kad giminaičiai jos globojamus vaikus iškart priėmė, o iš aplinkinių sulaukia ir neigiamų reakcijų. „Pasitaiko, kad dalis Lekėčių bendruomenės narių labai skaudina ir globotinius, ir mane. Jei kas įvyksta negero Lekėčiuose, pirmiausia apkaltina mano vaikus, tada išsiaiškina, kad tai padarė ne jie. Pavyzdžiui, 2 kartus padegė mišką šia vasarą, kas pirmiausia kalti? Globotiniai. O galiausiai išaiškėja, kad tai padarė vietinis geriantis asmuo…“, – pasakojo A. Žemaitaitienė.
Sunkiausia – prieš Rugsėjo 1-ąją
Netrukus prasidės nauji mokslo metai, ar laukia jų Audronės šeimyna? „Sunkiausia, kai prasideda mokslo metai. Verda veiksmas, žiūrėk, kad išeitų švariais drabužiais, po pamokų – būreliai, sportas. Būna, vienas vienas į pamoką neatsineša kokio sąsiuvinio ar pieštuko, kitas išdykavo per pamoką… Į mokyklą sąsiuvinių reikia dėžėm. Kadangi pernai mokyklą lankė 13 vaikų, tai buvo ką veikti“, – komentavo A. Žemaitaitienė, pridūrusi, kad šįmet į mokyklą eis jau 14 globotinių.
Pašnekovė atvirauja, kad jos darbo diena – nenormuota: kartais pavyksta eiti ilsėtis 21 val., o kartais ir naktį tenka keltis, nes vaikams košmarą susapnavus.
Nuo rudens vėl kelsis anksčiau, virs veiksmas: 7 val. ryto žadins vaikus, dengs stalą.
Geriausia dovana – kelionė
Kaip Audronės šeimyna švenčia? „Per Kalėdas išpuošti namai tiek ir viduje, tiek išorėje: papuoštas girliandomis, stalai nukrauti saldumynais. Kai kuriuos vaikus aplanko giminės, o jei dar aplanko mama, tai vaikams yra didžiausia šventė. Gaila, kad tokių mamų nedaug ir jos atvyksta retai…”, – pasakojo A. Žemaitaitienė.
Kokia geriausia dovana būtų šios gausios šeimynos galvai? „Geriausia dovana – kelionė. Norėčiau su šeimyna nuvykti prie jūros, bet reikėtų dar bent vieno žmogaus vaikus prižiūrėti, nes tikrai yra ką veikti. Vienai man per sunku…“, – sakė A. Žemaitaitienė.
Ką palinkėtų globojamiems vaikams? „Noriu, kad visi rastų vietą gyvenime, dirbtų mėgstamus darbus, kad sukurtų tvirtas šeimas, gyventų santarvėje, būtų supratingi, nesmerktų kitų dėl ydų“, – kalbėjo A. Žemaitaitienė ir atsisveikindama prasitarė: „Dukra mane ragina apie globą, vaikų likimus knygą parašyti, tikrai turėčiau ką pasakyti. Bet laiko nėra, reikia pasirūpinti vaikais. Dabar mano tikslas – globoti, kiek sveikatos turėsiu, o vėliau veiklą perleisiu marčiai.“
