Kaune universitetų dėstytojams siūloma persikvalifikuoti į mokytojus ir siekti mokyklų vadovų pareigų, rašoma Kauno miesto savivaldybės pranešime spaudai.
Tai reikštų didesnį uždarbį ir galimybę vertingai perteikti savo patirtį bei žinias, o mokiniams užtikrintų turiningesnį ir rezultatyvesnį mokymosi procesą.
Jei iki šiol švietimo įstaigose dirbantys universiteto dėstytojai tebuvo pavieniai atvejai, netrukus jų gretos mokyklose gali ženkliai pagausėti. Kauno miesto savivaldybė startuoja su programa, skirta į mokyklas pritraukti aukščiausios kompetencijos specialistus.
Dėstytojai neliks be darbo
„Aukštųjų mokyklų dėstytojams siūlome kelias alternatyvas – įgyti pedagogo kvalifikaciją ir dirbti mokytojais arba siekti vadovų pareigų. Nėra abejonių, kad jų atėjimas į mokyklas atneš naujų veiklos metodikų, praktikų ir patirčių bei idėjų, o tuo pačiu prisidės prie mokytojo profesijos prestižo didinimo. Tai bus labai pozityvus impulsas visai Kauno pedagogų bendruomenei, nes dirbdami išvien mes turime pagrindinį tikslą – dar labiau tobulinti ugdymo procesus, kad mokiniai įgytų kiek įmanoma kokybiškesnį išsilavinimą“, – kalbėjo šios iniciatyvos autorė Kauno mero pavaduotoja Rasa Šnapštienė.
Pasak vicemerės, tapti programos dalyviais kviečiami ne vien Kauno, bet ir kitų miestų bei mažesnių miestelių dėstytojai, dirbantys tiek universitetuose, tiek ir kolegijose.
Pertvarkant aukštųjų mokyklų tinklą ir išliekant panašioms demografinėms tendencijoms, akivaizdu, kad dėstytojų poreikis ir toliau mažės. Modeliuojant artimiausių trejų metų situaciją, specialistų skaičiavimais, 2021 metais dėstytojų etatų skaičius vien Kauno mieste sumažės daugiau kaip 450. Tai reiškia kur kas mažesnį darbo krūvį ir atitinkamai dar menkesnį atlyginimą.
Reikės apie 120 naujų vadovų
Dėl dabartinių vadovų amžiaus ir švietimo įstaigose numatytos jų kadencijų trukmės skaičiuojama, kad vien iki kitų metų pradžios Kaune reikės bemaž 30 naujų mokyklų direktorių. Kitąmet ir 2020-aisiais jų poreikis išaugs dar maždaug po 40 vadovų kasmet. Per 2021 metus į tokias pareigas prireiks apie 15 kvalifikuotų specialistų.
Lygiai taip pastaruoju metu stebimas vis didesnis poreikis aukštos kompetencijos mokytojų. Šiuo metu jų Kaune dirba beveik 5 tūkst., tačiau šis skaičius ilgainiui mažėja dėl senėjančio amžiaus ir kitų priežasčių. Šiai dienai jaučiamas anglų kalbos, fizikos, chemijos, gamtos mokslų ir kitų dalykų mokytojų trūkumas.
„Mokyklos išgyvena kaitos procesus. Joms reikalingi ir nišinių, netipinių specializacijų mokytojai. Atsiranda unikalus ugdymo turinys, reikalaujantis naujų pedagogų kompetencijų, papildomų kvalifikacijų. Kaunas pritraukia vis daugiau užsienio investicijų, todėl atitinkamai į Lietuvą atvyksta užsieniečių šeimos, o kartu grįžta ir žmonės iš emigracijos, todėl šiandieniniam mokytojui kaip niekad svarbus ženkliai aukštesnis anglų kalbos mokėjimo lygis“, – pastebėjo Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Nijolė Putrienė.
Visa tai bus ypač aktualu antrame naujojo projekto etape. Jo metu ketinama parengti kompetentingus specialistus tarptautinio bakalaureato ir specializuoto inžinerinio ugdymo programoms. Kauno miesto savivaldybė nusprendė nuo šių metų rugsėjo Jono Jablonskio ir Jurgio Dobkevičiaus gimnazijose diegti dvikalbį ugdymą, o 2020-aisiais pradėti tarptautinio bakalaureato programas. Tam reikėtų daugelio dalykų mokytojams įgyti anglų kalbos mokymo kompetenciją. Jau šį rugsėjį 15 mokytojų pradės anglų kalbos studijas.
Be to, pastaruoju metu smarkią plėtrą vykdantis Kauno technologijos universiteto inžinerijos licėjus įgyvendina pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas drauge su inžinieriniu ugdymu. Čia būtinos naujos mokytojų kompetencijos, plėtojant robotikos, elektronikos, inžinerinio programavimo ir kitas susijusias edukacines veiklas.
Startuoja pilotinis projektas
Kaune ir visoje Lietuvoje jau esama pavienių atvejų, kuomet dėstytojai savo žinias perteikia ne vien aukštųjų mokyklų studentams, bet ir mokiniams. Svetur tokie reiškiniai paplitę bei pasiteisinę kur kas plačiau. Pavyzdžiui, Suomijos mokyklose net ketvirtadalis visų mokytojų turi net daktaro laipsnius.
Pilotinis projektas jau startavo. Turintiems vadybinės patirties, pedagogo kvalifikaciją ir pagrįstų ambicijų vadovauti švietimo įstaigoms, rengiami 40 val. trukmės kompetencijų tobulinimo kursai Kauno pedagogų kvalifikacijos centre. Jie prasidės rugpjūčio 23-24 dienomis. Pirmųjų pretendentų paraiškų laukiama iki rugpjūčio 1 d.
Tuo metu neturintieji pedagogo kvalifikacijos, ją įgyti galės vienerių metų profesinėse pedagogikos studijose. Baigusieji šią studijų programą, įgis galimybę dirbti mokyklose. Studijas finansuoja Kauno miesto savivaldybė, o registracija iki rugpjūčio 20 d. jau vyksta Kauno pedagogų kvalifikacijos centre.
„Be minėtų dviejų etapų, orientuotų į dėstytojus bei mokytojus, esame parengę ir trečią programos dalį, kuri atvers naujas galimybes pačioms mokykloms. Siekiame, kad jų veikla būtų efektyvesnė, patrauklesnė ir teiktų vis didesnę pridėtinę vertę, mokinių rezultatų pažangą. Taigi tuo tikslu bus sudaryta speciali komanda iš universitetų dėstytojų, Kauno pedagogų kvalifikacijos centro, savivaldybės ir inovatyvių mokyklų atstovų. Jie vyks į mokyklas ir teiks metodinę, dalykinę pagalbą ir rekomendacijas, kaip siekti didesnio progreso jų veiklose“, – pridūrė vicemerė R. Šnapštienė.
