Vaikštinėdami šimtamečiu Kauno Ąžuolyno parku, išvysite stumbrą – girių karalių. Tiesa, šiais laikais jo pavidalas bronzinis, tačiau Daliūtės Onos Matulaitės 1979 m. sukurta skulptūra „Stumbras” tarsi nukelia kelis šimtus metų atgal, kai šioje vietoje išties lakstė tikri stumbrai.
Apie „Stumbro” skulptūrą portalui „Kas vyksta Kaune” pasakoja istorikas, VDU prof. Jonas Vaičenonis.
Miesto herbe – tauras, o ne stumbras
„Stumbras” – tai skulptorės D. O. Matulaitės diplominis darbas, parke įrengtas su architektu Alvydu Sasnausku.
Pasak prof. J. Vaičenonio, „Stumbro” skulptūra – tai savotiškas tam tikro Kauno istorijos tarpsnio simbolis, susijęs su miesto herbu. Tačiau profesorius skuba atskirti, kad Kauno miesto herbe yra vaizduojamas kitas gyvūnas – tauras, miesto herbe esantis dar nuo XV a. Kadais tauras buvo vienas iš labiausiai garbintų laukinių gyvūnų Lietuvoje, juos medžioti leista tik kunigaikščiams.
Stumbras yra didžiausias Lietuvoje gyvenantis žvėris, pasakojama, kad daugybė jų buvo sumedžiota prieš Žalgirio mūšį, kariuomenei maitinti. Vidurio Lietuvos miškuose gyvena apie 130 stumbrų, beje, stumbrų galima išvysti ir Lietuvos zoologijos sode Kaune.
Draudė herbus
Tarpukariu, 1935 metais, naująjį miesto herbą sukūrė dailininkas Juozas Burba. Tauras buvo „sustambintas” ir tapo panašus į stumbrą. Istorikas pažymėjo, kad sovietmečiu okupantai uždraudė visų miestų heraldinę simboliką, tačiau miesto tapatybės ženklai nedingo – gyveno pogrindyje. Prof. J. Vaičenonis pažymi, kad Tauro apygardos partizanai (įėjo ir Kauno apskritis) viename iš uniformos antsiuvų – nešiojo būtent tauro simbolį.
Grįžimas prie heraldikos tapo įmanomas tik „atšilimo” laikais.
Naujausias miesto herbas patvirtintas 2008 m.
1966 m. įsikūrė respublikinė heraldikos komisija, kuri stengėsi sugrąžinti miestams ir miesteliams herbus. Tuo metu buvo sukurta daugiau kaip 40 herbų, o seniausiems herbams (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos), turėjusiems viduramžišką praeitį, buvo parinkti gotikinės formos heraldiniai skydai, juose iš naujo stilizuoti simboliai. 1969 m. Kauno herbą sukūrė Vytautas Banys. Kaip pažymi žymiausias Lietuvos heraldikos specialistas Edmundas Rimša, V. Banys rėmėsi tarpukariu V. Burbos sukurtu herbu – tauras išvirto į masyvią stumbro figūrą.
Šis herbas netrukus dalyvavo 1970 m. vykusioje Dainų šventėje, iškilmingai nešamos vėliavos su herbais, neliko nepastebėtos sovietų politinių struktūrų atstovų. „Heraldikos sugrįžimas buvo greitai užgniaužtas. Komisijos veikla suparalyžiuota, netrukus, 1971 m. pab.-1972 m. visa heraldika buvo vėl uždrausta, išimta iš naudojimo. Nors per trumpą 2 m. laiką suspėta net miesto riboženklius su naująja heraldika pagaminti ir pan.”, – pastebėjo prof. J. Vaičenonis.
1993 m. sukurtas dar vienas Kauno miesto herbas (dail. Raimondas Miknevičius) patvirtintas Lietuvos Prezidento. Jame vaizduojamas gyvūnas tapo žymiai liesesnis ir panašesnis į taurą.
Naujausia Kauno miesto herbo versija LR Prezidento aprobuota 2008 m. (dail. Raimondas Miknevičius). Raudoname skyde juodu kontūru sidabro spalvos tauras, nukreiptas į kairę, su aukso spalvos kryžiumi tarp ragų. Didžiajame herbe tradicinį herbą supa skydininkas – burinis aukso spalvos laivas sidabro spalvos burėmis. Virš skydo, centrinėje raudonos spalvos sidabro kontūrais burėje, pavaizduoti 3 aukso spalvos rutuliai. Viršutinėje herbo dalyje, aukso spalvos juostoje, įrašytas lotyniškas šūkis: „Diligite justitiam qui judicatis terram (mylėkite teisumą, žemės valdovai). Tai citata iš Šventojo Rašto Išminčių knygos.
Siekė, kad nepamirštų miesto simbolio
Sugrįžkime prie D. O. Matulaitės skulptūros Ąžuolyne. Anot prof. J. Vaičenonio, skulptūra priminė Kauno herbą, nors stumbras Kauno herbe niekada ir nebuvo. „Stumbras Ąžuolyne suponavo mintį, kad tai mūsų miesto herbo dalis. Skulptūrą galime traktuoti, kaip epochos simbolį, įžvelgtina ir revoliucinių bruožų, kaip ir herbo kabinimas ant J. Jablonskio gimnazijos, turėjęs praeities užtaisą. Kiekvienam miestiečiui tai turėjo sužadinti priminimą apie savo herbą, savo miesto praeitį, tapatybę, kurią simbolizuoja herbas, reprezentuojantis miestą. Vesdamas anūkus parku, žmogus galėjo priminti, papasakoti miesto istoriją, pridurti, kad skulptūra – tai sąsaja su herbu”, – aiškino prof. J. Vaičenonis.
Koks „Stumbro” vaidmuo dabar?
Istorikui prof. J. Vaičenoniui Ąžuolynas siejasi su anksčiau gyvavusia ąžuolų giria šalia Kauno. „Grįškim kelis šimtmečius atgal ir pamatysime, kad Kaunas buvo nedidelė erdvė upių santakoje, kurią supo ąžuolų giria. Įvairiuose šaltiniuose pasakojama apie toje girioje besiganiusius taurus, valdovo medžioklės plotus šiose apylinkėse. Ąžuolynas – savita išsaugota oazė, kuri mus galėtų grąžinti keliais šimtmečiais atgal. „Stumbras” – tai savotiškas miesto tapatybės ženklas”, – sakė prof. J. Vaičenonis.
Anot jo, informaciją apie skulptūrą derėtų pritaikyti šiuolaikiniam žmogui bei pateikti išmaniuoju būdu.
