Lietuviškajam rūpintojėliui reikėtų stipriai susirūpinti savo populiarumu Lietuvoje. Jį sparčiai vejasi gimtinėje ypač populiarūs iš pasakų atėję velniukai. Norintiems artimiau su jais susipažinti tokią galimybę suteikia vienintelis pasaulyje Velnių muziejus.
Istorija pasakoja, jog garsus lietuvių dailininkas Antanas Žmuidzinavičius iš J. Tumo – Vaižganto gavęs pirmąjį velniuką siekė jų surinkti tryliką. Juk neveltui 13 – velnio skaičius. Tačiau neilgai trukus, pačiam dailininkui pageidavus, kolekcija taip išsiplėtė, jog mūsų dienomis muziejuje yra beveik 3000 eksponatų! O ir kolekcionieriui šios mistinės būtybės sukeldavo šypseną, o ne išgąstį. Galbūt todėl pastaruosius kipšus jis gaudavo nuolat dovanų, kuriuos apgyvendindavo savo namuose. Pats kolekcionierius teigdavo, jog velnias laikomas tamsos simboliu. Jei nesuprasime tamsos – nepamatysime ir šviesos.
Daugelis gal ir prisibijo šios mistinės būtybės, tačiau jei esi senovės lietuvių pažiūrų – nėra ko bijoti. Lietuvių mitologijoje velnias suvokiamas kaip kipšas, kuris mėgsta krėsti išdaigas. Turbūt kiekvienas buvęs muziejuje gali patvirtinti, jog didžioji dalis raguotųjų ne tik kad neatrodo grėsmingai, bet dar ir žavingai žvelgia savo klastingomis akimis.
Norintys pasijusti tarsi lietuvių pasakoje, kur galima apgudrauti velnią, gali aplankyti velnių muziejų (V. Putvinskio g. 64). Sakoma, jog nuėjęs ir palikęs velniui auką, jis kurį laiką prie tavęs nelįs. Bent jau verta pabandyti.
