Saulė šviečia, baigėsi šiltas balandis, o vairuotojai aiškinasi, kas tiesa apie automobilių vairavimą vasarą, o kas mitai, rašo birminghammail.co.uk.
Ar tikrai įjungus šildymą per karščius atvėsta automobilio variklis, ar tai mitas? Ar tikrai ant karšto automobilio gaubto iškepa kiaušinis? Tikriausiai ne…
Skaitytojų dėmesiui – atsakymai į kelis daugeliui rūpimus klausimus.
1. Ar tikrai automobilyje įjungus šildymą, atvės variklis?
Taip, variklis atvės. Jums viduje bus karščiau, bet jei manote, kad tai saugu, įjungus šildymą variklis atvės. Išjunkite oro kondicionierių ir įjunkite šildymą – tada dalis karščio iš variklio pereis į automobilio saloną. Pastatykite automobilį, tada padidinkite apsukų skaičių. Ventiliatorius ir vandens siurblys ims veikti greičiau, taigi per automobilio radiatorių bus perpumpuojama daugiau oro ir daugiau vandens. Padažnėjus cirkuliacijai atvės variklis. Taip pat galima sustoti ir atidaryti gaubtą – tada karštis sklis į išorę, oras cirkuliuos po įkaitusį variklį. Tik būkite atsargūs atidarydami gaubtą – gali pliūptelėti karštų garų. Niekada neatidarinėkite radiatoriaus dangtelio, kol variklis karštas.
2. Ar tiesa, kad įjungus oro kondicionierių automobilyje, degalų sunaudojama didesnė, nei atidarius langus?
Netiesa. Automobilių inžinierių draugijos (Britanijoje) atlikto tyrimo duomenimis, važiuojant atidarius langus, degalų sunaudojama daugiau, nei su įjungtu oro kondicionieriumi. Minėtas tyrimas buvo atliktas „General Motors“ vėjo tunelyje ir dykumoje. Vėjo tunelyje oro srovės buvo nukreiptos iš priekio ir įstrižai iš priekio, taip imituojant skersinį vėją. Dykumoje buvo stebima oro temperatūra ir automobilių greitis. Tyrimo metu naudoti du automobiliai – visureigis su 8,1 l tūrio ir 8 cilindrų varikliu bei sedanas su 4,6 tūrio ir 8 cilindrų varikliu. Tyrimai su abiem varikliais parodė – vairuojant atsidarius langus, degalų sunaudota daugiau, nei važiuojant su įjungtu oro kondicionieriumi.
3. Ar galima tiesiog įpilti vandens į automobilio radiatorių?
Ne! Seniau žmonės vasarą pildavo vandens į automobilio variklį. Bet jei ir toliau taip darysite, susidursite su problemomis. Aušinimo skystyje yra vėsinimo sistemą tausojančių antikorozinių priedų. Be to, kas kartą pilant vandens praskiedžiamas aušinimo skysčio mišinys, dėl to žiemą jis užšals, o tai kenksminga varikliui. Visada naudokite tinkamą aušinimo skysčio ir vandens mišinį.
4. Ar tiesa, kad vasarą reikia tirštesnės alyvos?
Šiais laikais – ne. Šiuolaikinės alyvos rūšys veiksmingos, esant įvairiai oro temperatūrai, o nauji varikliai pritaikyti veikti su viena alyvos rūšimi, kuri nurodyta gamintojo instrukcijoje.
5. Jei lauke griaudėja ir žaibuoja, ar nepavojinga sėdėti automobilyje, juk jo karkasas pagamintas iš metalo?
Automobilis atlieka vadinamąją Faradėjaus narvo funkciją, taigi jūs būsite saugūs, jei tik neliesite metalinių dalių automobilyje. Automobilio metalinis karkasas saugos jus nuo išorės elektros laukų, todėl žaibas nepateks į automobilio vidų. Neretai sakoma, kad guminės automobilio padangos izoliuoja žmogų nuo žemės, bet fizikai sako, kad tai – nesąmonė.
6. Ar saugu kalbėti mobiliuoju telefonu automobilyje per audrą su žaibais?
Nesaugu! Telefonas turi metalinių dalių, taigi nelaikykite jo prie ausies. Nors automobilis per audrą saugo, kalbant mobiliuoju, apsaugos gali nepakakti.
7. Ar tikrai karštu (ar kitokiu) oru negalima kalbėti mobiliuoju telefonu degalinėje?
Degalinėse prašoma išjungti mobiliuosius, bet moksliniais tyrimais nėra pagrįsta, kad degalų garai pavojingai sąveikautų su mobiliaisiais telefonais. Nėra ir pranešimų apie tokio pobūdžio incidentus. Kita vertus, draudžiamųjų ženklų deglinėse reikia paisyti.
8. Ar tikrai vasarą rytais už tą pačią kainą įsipilame didesnį kiekį degalų?
Kai oro temperatūra vėsesnė, degalai yra tirštesni, todėl taip – degalų įsipiltumėte daugiau. Tačiau degalinėse degalai laikomi požeminėse talpose, taigi tirštumas visada išlieka toks pat.
9. Ar per karščius stipriau susidėvi padangos?
Taip, esant karštam orui ir dėl greičio padangos greičiau dėvisi ar net gali sprogti. Apskritai padangos greičiau dėvisi per didelius karščius ar esant labai šaltam orui. Kai kelias drėgnas, padangos vėsinamos ir mažėja trintis tarp padangų ir kelio, taigi dėvimasi lėčiau nei esant karštam orui.
10. Ar per karščius ant automobilio gaubto tikrai iškepa kiaušinis?
Vasarą palietę automobilio gaubtą, galvojate – oho, koks karštas, turbūt būtų galima iškepti kiaušinį. Na, jei nesate dykumoje, kiaušinis ant gaubto neiškeps. Atlikus eksperimentą, esant 35 laipsnių karščiui, paaiškėjo, kad kiaušinis ant gaubto nesukietėja, taigi tik išteptumėte automobilį.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
