Kauno atliekų rūšiavimo gamykloje pernai kilusi vadinamoji kvapų krizė išliko, tačiau šiemet ne tokia aštri. Ekspertų teigimu, blogų kvapų problemą efektyviausiai padėtų spręsti nauja atliekų deginimo jėgainė, kuri paverstų čia kaupiamas ir yrančias atliekas energija ir šiluma kauniečims. Tačiau jėgainės gali ir nebūti, jei savo pasieks priešiškai nusiteikę lobistai.
[galerija kiek=”4″]
Nemalonūs kvapai, sklindantys iš Kauno mechaninio biologinio atliekų apdorojimo gamyklos (MBA), aplinkinių rajonų gyventojų teigimu, juos ypač vargino praeitą vasarą, o šįmet esą smarvės būta mažesnės.
Statys aukštesnį kaminą
Kaip portalui „Kas vyksta Kaune“ sakė Kauno rajono Ramučių gyventoja Vesta Steiblienė, kvapų krizė išliko.
„Nemalonių kvapų sklidimas išliko, nes nėra iš esmės išspręstas Kauno MBA 35 m aukščio kamino pastatymo klausimas, neįdiegta žadėta papildoma kvapų kontrolės sistema, – įvardija V. Steiblienė. – Gyventojai tėra tik apraminti“.
Ramučių gyventoja Greta Venskienė pastebi, jog iš atliekų rūšiavimo gamyklos nemalonus kvapas pasklinda įvairiose aplinkinėse teritorijose, priklausomai nuo vėjo krypties.
„Mes, gyventojai, nesame šiukšlių rūšiavimo ir deginimo ekspertai, tačiau aiškiai matosi, kad statant atliekų rūšiavimo gamyklą nebuvo imtasi visų priemonių, kad iš jos nesklistų nemalonūs kvapai“, – kalba G. Venskienė.
Kauno rajono savivaldybės atstovo D. Šlapiko teigimu, kaminas Kauno MBA gamykloje turės būti pastatytas, kaip tai buvo numatyta pirminiame plane.
„Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas yra pateikęs reikalavimą dėl kamino įrengimo ir jis turės artimiausiu metu būti įrengtas“, – sako Aplinkos skyriaus vadovas.
Atliekos – tinkamos energijai
Kauno MBA oficialiai veiklą pradėjo praeitų metų pradžioje. Šiuose įrenginiuose per metus galima išrūšiuoti 220 tūkst. tonų atliekų (išskyrus padangas ir elektroniką). Įrenginiai iš komunalinių atliekų atskiria antrines žaliavas, kurias galima toliau parduoti perdirbimui, taip pat antrinių žaliavų degi frakcija yra skirta naudoti kogeneraciniame procese šilumos ir elektros energijos gamybai. Netinkama perdirbimui atliekų dalis yra vežama į sąvartyną, į kurį, kaip minėta, taip pat kol kas patenka ir dalis degintinų šiukšlių.
Biologiškai skaidžios atliekos Kauno MBA yra kompostuojamos, tuomet perrūšiuojamos ir vėl dalis jų gali būti naudojama kogeneraciniame cikle. Dalis sukompostuotų atliekų yra skirta vadinamojo techninio komposto, kuris naudojamas sąvartynams užpilti, gamybai.
Kauno MBA direktorius Kęstutis Balčiūnas pažymi, jog būtina spręsti degiojo kuro tolesnio panaudojimo klausimą, nes dabar tik dalis jo toliau panaudojama pagal paskirtį.
„Dabar Lietuvoje yra tik viena Klaipėdos „Fortum“ jėgainė, kuri gali deginti degias atliekas, todėl dalis mūsų išrūšiuotų antrinių žaliavų vežamos į ją, o kita dalis – į sąvartyną,- kalba K. Balčiūnas. – Taip pat gali būti deginamos ir mūsų perrūšiuotos kompostuotos atliekos“.
Kogeneracinės jėgainės gali ir nebūti?
Kauno MBA dalį degintinų atliekų dabar vis dar veža į sąvartyną, kol laukiama Kauno kogeneracinės jėgainės veiklos pradžios. Ją šių metų pabaigoje numatoma pradėti statyti Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje. Pradėjus veikti jėgainei, degiosios atliekos iš Kauno MBA būtų vežamos į ją – iš jų būtų gaminama šiluma bei elektros energija, kuri atpigintų šilumą ir elektrą kauniečiams.
Ši jėgainė pigiau pagamins apie 40 proc. Kauno miestui reikalingos šilumos bei 94 tūkst. būstų reikalingos elektros energijos. Jėgainę numatoma pradėti eksploatuoti 2019 m. rudenį, komercinė veikla turėtų prasidėti 2020-aisiais.
Skaičiuojama, kad, pradėjus jai veikti, Kauno gyventojai kasmet sutaupytų apie 13 mln. EUR, nes sumažės atliekų tvarkymo mokesčiai, atpigs šiluma. Kol jėgainės nėra, deginimui tinkamos išrūšiuotos atliekos vis dar keliauja į sąvartyną.
Pasak Kauno r. savivaldybės Aplinkos skyriaus vedėjo Dariaus Šlapiko, kogeneracinės jėgainės Kaune startas pagreitins šių problemų sprendimą. „Laukiame šios kogeneracinės jėgainės, nes kol kas Kaune nėra ekonomiškai naudingų atliekų deginimo sprendimų“, – teigia D. Šlapikas.
Tačiau kauniečių laukiamos jėgainės gali ir nebūti, mat prieš jos atsiradimą nusitekę ir kovoja kai kurios interesų grupės.
Kad pritrūks šiukšlių – netiesa
Anot UAB „Atliekų tvarkymo konsultantai“ vadovo, atliekų tvarkymo specialisto Alfonso Brazo, akivaizdu, kad Lietuvos kogeneraciniai pajėgumai, kol veikia tik „Fortum“ jėgainė Klaipėdoje nėra pakankamai išnaudojami, o privačių energetikų teiginiai, jog pastačius dar dvi kogeneracines jėgaines šaliai pritruks degintinų šiukšlių, – neatitinka tikrovės.
„Apie tai, kad esą Lietuvai pritruks degintinų atliekų, kalba privatūs energetikai lobistai. Suprasti juos nesunku, nes pastačius kogeneracines jėgaines jie tiesiog gaus mažesnį pelną, – pastebi A. Brazas. – Būtų logiška Kauno MBA paruoštą degiąją frakciją sudeginti naujoje kogeneracinėje jėgainėje Kaune“.
Šiuo metu žiniasklaidoje ypač pastebimas įvairių lobistinių grupių suaktyvėjimas, joms neparanki nauja jėgainė šalia Kauno, o apie pigesnę šilumą kauniečiams bei Ramučių ir Karmėlavos gyventojus bei juos kankinančią smarvę jie galvoja mažiausiai.
