Ketvirtadienį Kauno rajone esančioje Raudondvario pilyje vyko pasitarimas sveikos gyvensenos ir vaikų sveikos mitybos klausimais. Susitikimą inicijavo Sveikatos apsaugos ministerija, kurios ministras Aurelijus Veryga siūlė Kauno miestui ir rajonui priimti sveiko maisto iššūkį ir tapti pavyzdžiu kitiems miestams.
Susitikimo metu siūlyta įdiegti sveiko maisto kultūrą mokyklose, taikant švediško stalo modelį, o valgymo pertrauką pailginti iki 1 valandos.
Kauno miesto ir rajono atstovai sutiko idėją pirmiau išbandyti keliose ugdymo įstaigose, tačiau prieš tai jie turi sutarti dėl bendrų taisyklių, kurias sudaryta komisija aptars rugpjūčio pabaigoje.
Renginyje dalyvavo Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, Kauno miesto mero pavaduotoja Rasa Šnapštienė, Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, kiti savivaldybių darbuotojai, medikai ir mitybos specialistai.
Siūlo iššūkį
Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga ragino Kauno rajono ir miesto valdžiai priimti iššūkį: įdiegti tam tikras priemones rajone ir mieste, keičiant maisto kultūrą, propaguojant sveiką gyvenseną. „Suaugusieji turi valandos pietų pertrauką, bet vaikai mokyklose to neturi, jie valgo 10-11 val., dažnai prabėgomis, tad, kokią maitinimosi kultūrą formuojame?”, – klausė A. Veryga.
Jis prisiminė, kad Kauno rajonas jau bandė švediško stalo pilotinį projektą, pastebėta, kad jo metu maistas būdavo taupomas, valgyti užtekdavo visiems vaikams. „Reikia skatinti vaikus valgyti mokykloje, naudoti elektroninę piniginę, kad vaikai nebėgiotų į kioskus pirkti kebabų”, – sakė A. Veryga.
Kauno rajono meras V. Makūnas teigė, kad sveikas maistas, tinkamos aplinkos įrengimas, įstatyminės bazės sukūrimas, spec. poreikių vaikų gerovė, – yra rajono prioritetų sąraše, tad iššūkį jis tikino priimantis be abejonių. Be to, Kauno rajone panaši programa jau buvo išbandyta. „Keliose rajono mokyklose, tarp jų: Vilkijos gimnazijoje, Neveronių, Karmėlavos, Mastaičių ugdymo įstaigose, veikė projektas „BERAS“, tarp jo veiklų buvo ir švediško stalo maitinimo programa, savaitę bandyta keliose rajono mokyklose. Vaikams labai patiko idėja”, – pastebėjo V. Makūnas. Beje, Švedijoje vaikai mokyklose turi 1 val. trukmės pietų pertrauką.
Dabar Kaune siūlomas pilotinis projektas, kuris pritaikytų švediško stalo idėją visose mokyklose.
Reikia sukurti aplinką sveiko maisto kultūrai
Švietimo ir mokslo ministrė J. Petrauskienė akcentavo, kad sveikos gyvensenos pagrindai formuojami nuo vaikystės: darželio, mokyklos, tad ten reikia itin akcentuoti sveikos gyvensenos mokymą. „Siekiame užtikrinti, kad sveikos gyvensenos pagrindai būtų ugdomi nuo pat mažens, svarbu ir fizinis ugdymas, tai kuria įpročius. Svarbu ir mokytojams turėtų tinkamą bazę, jiems turi būti sudarytos galimybės kelti kvalifikaciją ir kt., mokykla turi užtikrinti būtinas paslaugas vaikams, kur jie praleidžia didžiąją dalį savo dienos: maitinimo, saugumo, infrastruktūros ir, žinoma, sveiko maisto”, – teigė J. Petrauskienė.
Ji pastebėjo, kad teisminis reglamentavimas griežtai neapriboja pietų ar kitos pertraukos trukmės, vietos tvarkaraštyje, kada mokiniui valgyti. Anot jos, pietų pertraukos mokyklose nepakankamai ilgos, sudėtinga neskubant pavalgyti. „Laiko užtenka tik maistui į save sudėti, bet ne kokybiškai ir sveikai pavalgyti. Kaunas turėtų tapti tuo, kuris rodytų pavyzdį kitoms šalies mokykloms”, – pažymėjo J. Petrauskienė. Jos teigimu, pilotinė švedų programa būtų žingsnis link visos dienos mokyklos.
Pirmiau ragina išbandyti keliose mokyklose
Kauno miesto mero pavaduotoja R. Šnapštienė teigė, kad šiuo metu Kauno mieste pradėtos diskusijos apie maitinimą vaikų darželiuose, o iki mokyklų lygmens dar neprieita. „Sistema paini”, – komentavo ji.
Ji pasakojo, kad svarbiausia skatinant sveiką mitybą mieste yra trys dalykai: paslaugos administravimas, kaštai ir kokybė. Anot jos, svarbu sveiko maisto kultūra, apimanti ne tik patiekalą: tai ir estetika, pateikimas, valgymas, lėkščių nunešimas. „Tokia kultūra propaguojama Danijoje. Turime tokią viziją”, – sakė R. Šnapštienė.
Pašnekovė pastebėjo, kad sveiko maisto kultūrą vaikams turi diegti ne tik darželiai ir mokyklos, bet ir tėvai. „Sveikai maitintis mokoma darželyje, bet jei namuose tėvai sako pirk, ką nori: čipsus, kolą, saldumynus – tuomet tikslo tikrai nepasieksime”, – teigė R. Šnapštienė.
Jos manymu, švediško stalo modelis pirmiausiai galėtų būti diegiamas 3-5 Kauno miesto mokyklose. „Galima išbandyti Jaunimo mokykloje ar Nemuno mokykloje-daugiafunkciame centre. Svarbu sukurti ir jaukią aplinką, minkštasuolius ir kita. Pirmiau reikia pažiūrėti kaip veiks bei suplanuoti, ką daryti, jei vaikai nevalgys ir bėgs maistą įsigyti kitur.”
Kauno rajonas V. Makūnas irgi pritarė, kad pirmiau reikia sukurti aplinką projekto įgyvendinimui ir siūlė neatidėlioti: „Mes už! Vaikams privalome sudaryti galimybę maitintis sveikai. Būtina vaikams gauti kokybišką, karštą maistą, sveikai maitintis mokykloje. Svarbu rajonui ir miestui eiti išvien, nes rajonas turi sodus, ūkininkus, jų produktais galima maitinti Kauno vaikus, miestui produktų toli ieškoti nereikia.”
Kauno r. veikia 55 ugdymo įstaigos (be privačių), valgymo paslaugą čia gauna daugiau kaip 12 tūkst. vaikų.
