Premjeras Saulius Skvernelis pirmadienį Seimo valdančiųjų frakcijų atstovams pristatė Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plano projektą, kuriame daug dėmesio – ir švietimui.
Be kitų naujovių projekte, kuris, tiesa, nėra galutinis, numatyta dar šių metų antrąjį ketvirtį padidinti mokymosi dienų skaičių per mokslo metus.
Pokyčiai lauks ir abiturientų – aiškiai įvardyta, kad kitais metais bus įdiegiamas brandos darbo modelis, patvirtinta mokinių pasiekimų kaupiamojo vertinimo, apimančio neformaliuoju būdu įgytas kompetencijas, samprata.
Nusitaikyta ir į moksleivių žinių patikrinimų keitimą. Kitų metų antrąjį ketvirtį numatomas naujų nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų modelių parengimas, išbandymas ir diegimas.
Panašu, bus sudaroma galimybė ir trumpiau studijuoti Lietuvoje. Šių metų pabaigoje siekiama įteisinti trumpojo ciklo studijas.
Savo ruožtu 2019 m. antrą ketvirtį planuojama parengti švietimo įstatymo pakeitimus dėl privalomo priešmokyklinio ugdymo nuo 5 metų ir pradinio ugdymo nuo 6 metų.
Mokslo metus ilgins 2 savaitėmis – palies 5-12 klasių mokinius
Seimo švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša DELFI paaiškino, kad kalbant apie mokymosi dienų skaičiaus didinimą galvoje turėtas siekis pailginti mokslo metus.
„Pailginti reikėtų 2 savaitėmis mokslo metus. Neišdiskutuota galutinai, kam tai turėtų būti taikoma, bet greičiausiai moksleiviams nuo 5 iki 12 klasės. Kai yra dalykinė sistema, norėtume prailginti mokslo metus. Tai ne tik kokybės, bet ir užimtumo reikalai“, – sakė jis.
Dėl pradinukų, E. Jovaišos teigimu, dar diskutuojama, tačiau jo asmeninė nuomonė – „kuo mažiukai ilgiau su tėveliais, tuo jiems geriau“.
Pastebėjus, kad pradinukų tėvai paprastai dienos metu dirba, politikas sutiko, kad gal tai ir tiesa, bet esą vis tiek norėtųsi, kad vaikai daugiau laiko leistų su tėvais.
Įdiegs naują studijų formą
Tuo metu trumpojo ciklo studijos, pasak E. Jovaišos, reiškia ne tai, ką būtų galima pagalvoti. Pasirodo, tai 2 metų į praktinę veiklą orientuotos studijos kolegijose.
„Čia yra koleginis mokymas. Trumpojo ciklo studijos Lietuvoje buvo tik vienoje privačioje kolegijoje, viena programa. Tai aukštosios profesinės studijos. Norime suteikti visapusišką mokymosi pasirinkimą jaunuoliams, kur jiems kreiptis: ar į profesinę mokyklą, ar į kolegiją, ar į universitetą, ar į trumpąjį ciklą. Didelė mokslo dalis čia yra verslo įmonėse, gal tai padėtų rengti mums taip reikalingus pameistrius“, – svarstė jis.
Pasak E. Jovaišos, praktiškai tai – pameistrių mokymo sistema.
Nori atjauninti pradedančius brandų gyvenimą
Kalbėdamas apie ankstesnį vaikų įtraukimą į švietimo sistemą, E. Jovaiša bėrė argumentus, kad toks principas veikia kitose šalyse, taip esą ugdomas bendruomeniškumas, vaikai anksčiau socializuojami, o štai dabar mes esą ugdome daugiau individualistus.
„Viskam reikia pasiruošti – ir mokytojus, ir infrastruktūrą, ir finansavimą paruošti. Nėra taip, kad viskas yra be pinigų. Vadovėlių nemanau, kad naujų reikia, bet metodika tikrai reikalinga. Reikia pažiūrėti jautriai, kad visuomenė galėtų priimti ir būtų pasiruošusi pokyčiams“, – kodėl bus laukiama dar porą metų iki šios idėjos įgyvendinimo, aiškino politikas.
Jo teigimu, anksčiau mokytis pradėję asmenys mokyklas baigs 17-18 metų, kai dabar baigia metais vėliau ir vėliau pradeda brandų gyvenimą.
Mokys ne egzaminams, o PISA tyrimams?
Tuo metu ugdymą mokyklose E. Jovaiša aiškino norintis pakeisti taip, kad vaikai būtų mokomi ne tik turėti žinių, bet ir jas taikyti.
„Mes esame labai žemai PISA tyrimuose. Ką tai reiškia? Labai sunku pasakyti, kodėl mes taip pralaimime. Viena, kai kurios šalys į mokyklas vaikus paleidžia anksčiau, vėluodami mes turime labiau vaikiškus vaikus nei kiti, kurie atlieka testą. Kita vertus, pirmiausias dalykas yra mokyti pagal PISA programą – tai yra svarbiausias dalykas. Mūsų vaikai žinių turi pakankamai, mokytojai gerai dirba, bet bėda, kai reikia tas žinias taikyti praktiškai“, – įžvelgė jis.
Tačiau siekiant to neišvengiamai reikės keisti egzaminų sistemą. Pastarieji neretai kritikuojami kaip tikrinantys žinomus faktus, o ne jų panaudojimo galimybes.
„Dabar visą 11-12 klasę mokiniai ne mokosi, gilina žinias, o kartoja medžiagą egzaminui, kad būtų pasiektas kuo geresnis rezultatas. Įsitempę mokiniai, tėvai, mokytojai, korepetitoriai, kurių daugybė samdoma. Tai negerai yra. Reikėtų į pirmąją vietą statyti ar kaupiamąjį balą, ar vidurkį, kuris suteiktų naują motyvaciją“, – svarstė E. Jovaiša.
Prabilo apie papildomą egzaminą, didesnis svoris – ir matematikai
Vis dėlto pasidomėjus, ar įvertinus tai galime tikėtis, kad egzaminų Lietuvoje nebeliks, politikas pasidalijo priešinga idėja. Jo teigimu, Lietuvoje turėtų atsirasti 3 privalomi egzaminai: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir istorijos.
Iki šiol neišlaikęs lietuvių kalbos ir literatūros egzamino negalėjai gauti brandos atestato, o matematikos ir anglų kalbos žinias pasitikrinti liepiama tiems, kurie nori studijuoti nemokamai.
„Lietuvių kalbos egzaminu tikrinsime, ar jis raštingas, moka skyrybą, gramatiką, literatūrą. Tikrinti reikėtų istorijos žinias – tai mūsų nacionalinis palikimas, reikalingas ir suaugusiam žmogui, o ypač jaunuoliui, kuris išvyksta į kitą šalį, neturi supratimo apie savo istoriją, todėl visai kitaip vertina situaciją. Matematikos pagrindai svarbūs kiekvienam žmogui jau dėl to, kad žmogus būtų harmoningas“, – aiškino E. Jovaiša.
Jo teigimu, šiuo metu su švietimo ir mokslo ministerija diskutuojama, kaip egzaminai turėtų keistis. Tą, žadėjo politikas, sužinosime netrukus, nuo bendruomenės planai esą nebus slepiami.
Su komiteto nariais nederino
Savo ruožtu Seimo švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotojas Mantas Adomėnas DELFI sakė, kad aukščiau įvardyti planai komitete aptarti nebuvo.
„Tai viena silpnybių – planas aiškiai paruoštas gana siaurame rate, surašyta daug gražių žodžių, bet platesnio derinimo su žmonėmis, kurie yra savotiški ramsčiai švietimo sistemos, nėra. Parengti planui skirta daug energijos, surašyta daug nuostatų, kurios ambicingai skamba, bet visiškai neakivaizdu, kaip tai bus įgyvendinta“, – pastebėjo politikas.
Jo teigimu, sunkiausi sprendimai tokie kaip, pavyzdžiui, įvykdyti aukštųjų mokyklų tinklo optimizaciją arba įvesti mokinių pažangos individualaus vertinimo sistemą nustumti į 2020 m. ketvirtąjį ketvirtį. Kitaip tariant, palikti kitam Seimui.
„Pačių sunkiausių klausimų, kaip išsiveržti iš kokybės bendrajame ugdyme ir aukštajame moksle duobės, sprendimų nėra, atsargiai apeinama“, – mintimis apie siūlymus dalijosi M. Adomėnas.
Mokslo metus ilgins, o studijas trumpins
Maža to, programos plane nematyti sistemos, įžvelgė švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotojas.
„Neaišku, kaip priemones sujungti. Kai kurios jų – aiškios ir pagrįstos, kitos atitinka kokio nors vieno švietimo biurokrato asmeninius kaprizus. Kai nėra sistemos, bendros logikos, tai gali virsti neįpareigojančiu rinkiniu, kuris tikrai neparodo žemėlapio, kaip išeiti iš kritinės padėties“, – sakė jis.
Pasak M. Adomėno, jei būtume aiškiai įvardiję, kad norint kelti švietimo kokybę reikia daugiau dirbti ir todėl iškeltume siekį didinti mokymosi dienų skaičių, o vėliau dėl to, pavyzdžiui, įsipareigotume mažinti namų darbų kiekį ar panašiai, galėtume svarstyti tokią idėją. Tačiau dabar, pastebėjo jis, turime pavienę priemonę, kuri nepriskirta jokiam kontekstui.
„Kita vertus, trumpinamas mokymas universitetuose, bet studijos irgi nepaprastai žemos kokybės, atliekamas priešingas veiksmas“, – neatitikimą įžvelgė politikas.
Įžvelgė ir gerų dalykų
Tačiau palankiai jis įvertino idėją gana greitai įgyvendinti mokyklų valdymo pertvarką – 2018 m. pabaigoje.
„Seniai bręsta ir mintis, kad dabartinis orientavimasis į brandos egzaminus iškreipia visą ugdymo procesą, reikia vertinti patį jį, trukmę, tarpinius pasiekimus, kitas neformalias charakteristikas ir įgūdžius“, – teigiamai pasiūlymą dėl pokyčių žinių tikrinimo srityje įvertino M. Adomėnas.
Tačiau, politiko teigimu, plane nematyti paaiškinimo visuomenei, ko tuo siekiama, kaip tai bus įgyvendinta.
„Tai tarpusavyje nesujungtų, kartais kaprizingai atrodančių norų mišinys, kuris, deja, kol kas į sistemą nesusideda ir tada tas fragmentas, kai nėra pagrįstas, gali nesunkiai sukompromituoti visus gerus norus“, – programą įvertino M. Adomėnas.
Daugiau naujienų skaitykite čia
