Kaune esančio Pažaislio vienuolyno bažnyčios stogui tvarkyti šiemet suplanuota per 152 tūkst. eurų, tačiau kol kas per jį bėga vanduo ir gadina freskas.
Buvusio kultūros ministro Šarūno Biručio gruodį pasirašytu sprendimu pagal Jono Pauliaus II piligrimų kelio kūrimo programą Pažaislio vienuolymo bažnyčios stogo tvarkymo darbų projektui parengti ir patiems darbams šiemet numatyta 152,6 tūkst. eurų.
Kol stogas laukia šių darbų pradžios, per jį bėgantis vanduo gadina lubų lipdinius ir tapybą. Kultūros paveldo departamento specialistai sako, kad spręsti esamą situaciją pirmiausia turi vienuolyno valdytojai – Lietuvos Šv. Kazimiero seserų kongregacija.
„Valdytojas yra pirmas, kuris turi griebtis veiksmų (…). Mūsų Kauno skyrius jau ėmėsi priemonių, kiek įmanoma bando paveikti, joms (seserims) parašyti visi nurodymai, ką reikia daryti, bet kaip tu dabar tą stogą užkimši“, – BNS sakė Kultūros paveldo departamento (KPD) Apskaitos, paveldotvarkos planavimo skyriaus vyr. specialistė Indrė Baliulytė.
Anot jos, pagal Piligrimų kelio programą finansuojami darbai galėtų prasidėti vasarą.
„Programoje įrašyta – ir projektavimas, ir darbai, tai reiškia, kad tuos darbus bus galima pradėti jau šiemet. Jie turbūt prasidės vasarą“, – sakė KPD atstovė.
Jos teigimu, darbai gali trukti ne vienerius metus, visa jų kaina bus aiški baigus projektavimą.
Sausio pabaigoje sulaukusios KPD Kauno skyriaus reikalavimo vykdyti paveldo objekto valdytojo pareigas, kazimierietės oficialiu raštu paveldosaugininkams atsakė, jog „esant nesandariai stogo dangai, kad nebūtų gadinama lubų stiuko lipdyba ir taryba, neturint galimybių efektyviai užkirsti kritulių patekimo į bažnyčios vidų, kaip laikinos priemonės pastogėje naudojamos paprastos talpos, į kurias nuvedamas per nesandarumus patenkantis vanduo“. Jos taip pat pažymėjo, kad „paskirtas atsakingas asmuo, kuris reguliariai ir laiku iš talpų pašalintų vandenį“.
Pažaislio vienuolyno ansamblis laikomas vienu geriausių brandžiojo baroko pavyzdžių Šiaurės ir Rytų Europoje.
Ansamblis pastatytas XVII– XVIII amžiuj funduojant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Didžiajam kancleriui Kristupui Žygimantui Pacui.
Iš pradžių jame gyveno kamaldulių ordino vienuoliai, o 1832 metais carinė valdžia ansamblį atidavė stačiatikių vienuoliams. Nuo 1920 metų čia gyveno kazimierietės. Per sovietmečio okupaciją ansamblis buvo paverstas senelių globos namais, psichiatrine ligonine, vėliau perduotas M.K.Čiurlionio muziejui. Atkūrus nepriklausomybę vienuolynas grąžintas šv.Kazimiero kongregacijai.
