Kaunietis kreipėsi į portalą „Kas vyksta Kaune”, mat jam niekaip nepavyko pasinaudoti dovanų kuponu, kurį įsigijo internetu, per platformą „Laisvalaikiodovanos.lt”
Vaikinas pasakojo, kad rugpjūčio 16 dieną gimtadienio proga draugei nupirko kuponą už 28,67 eur. ir įsigijo paslaugą: „Jodinėjimas Kauno marių pakrante” Žiegždrių žirgyne (Kauno r.).
Tačiau, kaip pasakojo, tris kartus skambino žirgyno darbuotojai tartis dėl laiko rezervavimo, bet visus juos – nepavyko. Kaunietis atskleidė, kad skambino rugpjūčio pabaigoje, rugsėjo 9 ir rugsėjo 12 dienomis. Rugsėjo 9 d. jam buvo pasiūlyta atvykti 19 val., tačiau pamanęs, kad jodinėti bus jau tamsoka – atsisakė laiko ir siūlė rasti kitą. Galiausiai paskambino rugsėjo 12 d., šis skambutis buvo lemtingas:
„Su darbuotoja vėl neradome tinkamo laiko, galiausiai pakeltu balso tonu ji pasiūlė pasikeisti dovanų kuponą į kitą paslaugą. Taip ir padariau – po kelių dienų paskambinau į Kurtuvėnų žirgyną (Šiauliai), susitariau iškart, sekančią dieną jau vykau su drauge jodinėti”, – pasakojo kaunietis.
Dovanų kuponų naudotojai – menkesni?
Kaunietis svarstė, kad galbūt į dovanų kuponus įsigijusius žmones, verslininkai žiūri kiek atmestinai, nes jie dažnai būna įsigyti su nuolaida, tad nauda iš jų mažesnė, nei standartinių klientų. „Manęs iškart paklausė, ar čia dovanų kuponas. Kadangi istorija klostėsi nesėkmingai, kyla mintis, gal mes, su dovanų kuponais, antrarūšiai?”, – klausė vaikinas.
Jis pasakojo, kad dėl atvejo kreipėsi į dovanų kupono pardavėją „Laisvalaikiodovanos.lt”, kuris atsiprašė kliento dėl nesklandumų ir geranoriškai pasiūlė rinktis iš kitų Lietuvos žirgynų arba pakeisti dovanų kuponą į kitą paslaugą.
Susisiekus su Žiegždrių žirgyno darbuotoja, žirgų trenere Neringa Kulokaite paaiškėjo, kad šį atvejį ji prisimena, esą jis – išimtinis, mat įprastai su klientais pavyksta rasti kompromisą: „Šiam klientui vis netiko siūlomas laikas, tad niekuo padėti negalėjome. Vėliau jis pradėjo nelabai gražiai kalbėti, tad pasiūliau pasikeisti kuponą į kitą paslaugą. Beje, kai pati gavau dovanų kuponą, irgi buvo nustatytas konkretus laikas, kada galiu jį išnaudoti, o ne rinktis kada aš pati noriu, tad reikėtų daugiau supratingumo ir stengtis susiderinti”, – teigė N. Kulokaitė.
Komentuodama kauniečio pastabą, esą, į klientus su dovanų kuponais ji žiūri atmestinai, N. Kulokaitė tikino, kad visi klientai Žiegždrių žirgyne yra vienodi. „Visad pirmiausiai pasiteirauju, ar klientas kreipiasi su dovanų kuponu, kad žinočiau iki kada jis galioja, ir jei liko daugiau dienų – gal pavyks vėliau susiderinti, juk kiek palaukęs, paslaugos kokybės tikrai nepraras, strengiamės. Supraskite, jei tą savaitgalį manęs nėra, negaliu priimti žmonių. Jei vietos nėra, vadinasi nėra”, – aiškino N. Kulokaitė.
Ragina ginti vartotojo teises
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Produktų saugos ir kokybės departamento direktorė Živilė Kazakevičienė aiškino, kad dovanų kuponas – tam tikro pobūdžio sutartis. Ji informavo, kad LR civiliniame kodekse nustatyta, jog prieš sudarydamas vartojimo sutartį, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją apie parduodamas prekes bei teikiamas paslaugas.
„Verslininkas, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs pareigą suteikti informaciją vartotojui, turi atlyginti dėl to vartotojo patirtus nuostolius”, – teigė Ž. Kazakevičienė ir tęsė:
„Jeigu pardavėjas, paslaugų teikėjas netinkamai informuoja vartotoją apie dovanų kupono panaudojimo sąlygas, šiuo atveju vartotojas pirmiausia turėtų raštu kreiptis į pardavėją, paslaugų teikėją kuris nurodytas dovanų kupone, ir nurodyti savo reikalavimą. Jei pardavėjas, paslaugų teikėjas nepateikia atsakymo per 14 dienų, arba pardavėjo, paslaugų teikėjo atsakymas vartotojo netenkina, patariama raštu kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą„, – aiškino Ž. Kazakevičienė.
Specialistė atkreipė dėmesį, kad vartotojas, pagal dovanų kuponą įsigijęs paslaugą, turi teisę vienašališkai nutraukti paslaugų teikimo sutartį, tačiau turėtų paslaugų teikėjui atlyginti jo patirtus nuostolius, nepaisant to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. „Šiuo atveju, klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento”, – sakė Ž. Kazakevičienė.
