„Per kelias dienas sulaukiau gal 5 pasiūlymų įsidarbinti“, – pasakojo Agnė, darbo nusprendusi ieškoti socialinių tinklų pagalba. „Į darbo biržą nesikreipiau, nematau prasmės. Šitaip man patogiausia, greičiausia ir mažiausiai trukdžių, aiškiai matosi, kas, ką siūlo ir kada“, – teigė ji.
Agnė – viena iš kelių dešimčių tūkstančių kauniečių, nusprendusių darbo paiešką pradėti ne darbo biržoje, o socialiniuose tinkluose. Šiuo metu ji jau sėkmingai įsidarbinusi vienoje Kauno kavinėje. Tiesa, kaip pati sako – „kol kas ne pagal specialybę, o pagal kišenę“.
Vilioja paprastumas
Portalo „Kas vyksta Kaune“ kalbinti kauniečiai pasakojo, jog darbo paieška soc. tinkluose pirmiausiai žavi dėl greičio ir skaidrumo – darbo skelbimą gali išvysti kada nori, atsakyti į jį – taip pat.
„Kiek pastebėjau, dažniausiai siūlo rašyti arba laiškus, arba pm (asmenines žinutes, red.). Čia nerealiai patogu, nes galiu bet kada patikrinti“, – įsitikinęs Tomas. Vaikinas darbo kol kas nerado, tačiau rankų nenuleidžia. „Per vieną dieną ten atsiranda bent keli nauji pasiūlymai, o iš jų bent vienas tinka man. Tai ir bandau vis“, – šypsojosi vyras, tačiau atskleisti, kiek gyvenimo aprašymų jau yra išsiuntęs, nesutiko.
Kiti ieškantys darbo džiaugiasi ir aplinkos paprastumu. Jų teigimu, socialiniai tinklai panaikina įtampą, tvyrančią tarp bedarbio ir potencialaus darbdavio per pirmąjį susitikimą. „Gali rašyti laisviau, ypač jei susisiekti liepia pm. Einant siūlytis ar rašant normalius laiškus jau viskas sudėtingiau vyksta ir man tai, tiesą sakant, ne prie širdies“, – portalui „Kas vyksta Kaune“ pasakojo kitas jau beveik darbo vietą sau užsitikrinęs kaunietis.
Pamiršta, kad bendrauja ne su draugu
Dėl to, kad darbuotojų paieška pamažu keliasi iš darbo biržos ir specializuotų tinklapių į socialinius tinklus, itin nepyksta ir darbdaviai. Tiesa, jie pabrėžia, kad kartais darbo ieškantys pamiršta, jog bendrauja ne su draugu, o su potencialiu vadovu, tačiau tai padeda atrenkant tinkamus kandidatus.
„Kreipiasi aktyviai. Pažįstama parduotuvės savininkė ieškojo kelių darbuotojų ir prašė siųsti viską el. paštu, tai jai vangiai ėjosi. Mes šitos klaidos nekartojom, tai jau dabar turim nemažai kontaktų išsisaugoję“, – pasakojo netoli Kauno verslą turinti moteris. „Tik kad tas kontaktų rinkimas gal truputį pasunkėjo – daug kas pamiršo, kad ne su draugeliais susirašinėja. Keli net nusikeikė. Turbūt per darbo pokalbį taip nelabai būtų elgęsi“, – svarstė ji.
Kita, savo kavinę Kaune turinti verslininkė tikino, jog sunkiausia būna ieškančius darbo įtikinti, kad „juodais pinigais“ nemokės ir darbins tik oficialiai. „Kartą net gavau piktą laišką, maždaug „jeigu ieškai ne darbo biržoj, tai ko čia taip rimtai elgiesi“. Nesuprantu, man rodos čia – žingsnis į priekį, kuriuo reikėtų džiaugtis ir priimti kaip normalų dalyką…“ – portalui „Kas vyksta Kaune“ pasakojo pašnekovė.
Reikia daug ką išsiaiškinti
Tuo tarpu Kauno teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėja Inga Balnanosienė tikino, jog darbo birža taip pat stengiasi neatsilikti nuo vis labiau populiarėjančios mados. Tiesa, jie soc. tinkluose teikia tik konsultacijas, o darbo ieškoti siūloma specializuotose darbo skelbimų duomenų bazėse.
„Socialiniai tinklai nepralenkiami informacijos skvarba, operatyvumu, pasiekiamumu ir galimybe dalintis informacija“, – teigė I. Balnanosienė. „Vis dėlto, kai kalbame apie darbo pasiūlymus, reikėtų taip pat išsiaiškinti, ar siūlomas darbas yra legalus, ar sudaroma darbo sutartis, kokios socialinės garantijos suteikiamos darbdavio. Šiuos aspektus gali užtikrinti tarpininkavimo įdarbinant veikla užsiimančios institucijos“, – darbo ieškojimo naudojantis socialiniais tinklais grėsmes vardino specialistė.
Kauno teritorinės darbo biržos pateiktais duomenimis, rugsėjo pirmąją Kauno mieste buvo įregistruota 12 401 darbo neturintis asmuo. Rugpjūčio mėnesį darbo biržoje užsiregistravo per 2 tūkstančius Kauno miesto gyventojų, o darbdaviai pasiūlė daugiau nei 4,5 tūkstančius laisvų darbo vietų.
