Lietuvos gyventojai šiemet pirkiniams per poilsio dienas skirs vidutiniškai 44 proc. namų ūkio mėnesio pajamų – tokie rezultatai paaiškėjo „Ferratum Group“ atlikto atostogų barometro tyrimo metu.
Tyrimas vyko 19-oje šalių, tai – vienas iš didžiausių iki šiol vykdytų tyrimų Europoje, skirtų išsiaiškinti vartotojų įpročiams vasaros atostogų metu.
Išeiginių dienų barometro tyrimas 2016 m. atliktas 19-oje valstybių (Europoje ir Kanadoje). Tyrime dalyvavo 17 631 namų ūkis, kurių vidutinės grynosios pajamos siekia 624-4200 eurų per mėnesį.
Lyginant kitų Baltijos valstybių gyventojų įpročius, estai per atostogas planuoja išleisti apie 43%, o Latvijos gyventojai žada skirti apie 33% nuo vieno namų ūkio mėnesio pajamų. Daugiausiai per atostogas šią vasarą ketina išlaidauti vokiečiai – jie planuoja skirti 71% namų ūkio pajamų dalį arba vidutiniškai 925 eurus. Po jų rikiuojasi bulgarai, planuojantys skirti 65% arba 391 eurą, bei prancūzai, kurie vasaros poilsio metu žada išleisti 60% arba 870 eurų savo mėnesinių pajamų.
Vasarą pinigų skirs kelionėms, drabužiams ir šventėms
Tyrimo duomenimis, Lietuvos gyventojai vasaros poilsio metu daugiausiai pinigų ketina išleisti kelionėms po Lietuvą (23,2%), įvairioms šventėms (13,2%) ir įsigyti drabužių bei kitų daiktų (12,9%). Palyginti su kitų Baltijos šalių gyventojais, estai, kaip ir lietuviai, daugiausiai lėšų skirs turizmui savo šalyje, keliaudami po Estiją (17,7%), antroje vietoje – išlaidos drabužiams ir kitiems pirkiniams (11,5%), o taip pat dalyvavimas įvairiose iškilmėse (11,4%). Latviai vasaros atostogų metu daugiausiai pinigų skirs sodo darbams (18,4%), kelionėms po Latviją (16,4%) ir drabužiams bei kitiems pirkiniams.
Įdomu tai, kad lietuviai, skirtingai nei kaimyninių šalių gyventojai, svarbiausių vasaros atostogų išlaidų penketuke nurodė mokestį už dalyvavimą vaikams skirtuose vasaros renginiuose. Latviai, priešingai nei lietuviai ir estai, tarp prioritetinių išlaidų per atostogas nurodė viešas pramogas, tokias kaip lankymasis klubuose, restoranuose ir teatruose, kurioms ketina skirti 9,1% savo pajamų. Tuo tarpu estai iš kitų Baltijos šalių gyventojų išsiskiria ketinimais aktyviau lankytis ir daugiau išlaidauti vasaros festivaliuose, kuriuose planuoja išleisti 10,8% savo pajamų.
Pirmenybė – poilsiui tėvynėje
Lyginant Baltijos šalių gyventojų vartojimo įpročius su kitomis Europos šalimis, paaiškėjo, kad beveik visos apklausoje dalyvavusios valstybės vasaros poilsio svarbiausių išlaidų penketuke nurodė keliones po savo šalį, todėl galima teigti, kad Europos ir Kanados gyventojai vieningai teikia pirmenybę vietos turizmui. Įdomu tai, kad tik tokiose šalyse kaip Vokietija, Prancūzija, Danija, Skandinavijos valstybės, kur vidutinės namų ūkių išlaidos yra aukštesnės nei kitose Europos šalyse, išlaidų penketuke nurodomos kelionės į užsienį.
Analizuojant visų šalių rezultatus, svarbiausių išlaidų per atostogas trejetuke respondentai nurodė keliones po savo šalį (18,2%), drabužius bei kitus pirkinius (11,6%) ir viešas pramogas, tokias kaip poilsis paplūdimiuose, klubų, teatrų ir restoranų lankymas (11,4%). Mažiausiai Europos ir Kanados gyventojai žada skirti lėšų kelionėms į užsienį (6,1%), investuodami į poilsio renginius (4 %), o taip pat – į sporto ir poilsio renginius (2,8%).
„Mūsų tyrimas rodo, kad Europos ir Kanados gyventojai kasmet vis didesnę dalį savo finansinių resursų skiria vasaros poilsio pirkiniams, o tai reiškia, kad jų perkamoji galia auga. Vertinant Baltijos valstybių rezultatus, tenka pastebėti, kad kiekviena šalis turi savo prioritetinių vasaros išlaidų planavimo ypatumus, pavyzdžiui, latviams svarbūs sodo darbai, estams – dalyvavimas vasaros festivaliuose, o lietuviams – vasaros renginiai vaikams. Tačiau visose šalyse vienodai auga turizmas po savo kraštą, kuriam visų trijų šalių gyventojai ketina skirti gan nemenką savo mėnesio pajamų dalį“, – sakė Mindaugas Cidzikas, UAB „Ferratum“ vadovas Lietuvoje.
Palyginti su planuotomis Europos ir Kanados gyventojų atostogų išlaidomis 2015 m., 44% apklausos respondentų sakė, kad šiais metais planuoja skirti daugiau lėšų vasaros išlaidoms nei pernai, 35% ketina išleisti tiek pat, o 21% – mažiau nei prieš metus.
