Kaunas siekia tapti „Europos kultūros sostine 2022“, tad šiuo metu atlikta nemažai darbų. Viena iš pagrindinių koncepcijų – atsisakyti „Laikinosios“ sostinės vardo ir pakeisti „Šiuolaikine“. Planuojama daugybė renginių, kuriuose bus visapusiškai atskleistas miestas. Taip pat pateikiama, kiek galėtų visa tai Kaunui kainuoti
Šiandien netradicinėje erdvėje – centriniame pašte surengta spaudos konferencija, kurios metu pristatyti svarbiausi jau atlikti darbai, norint laimėti „Europos Kultūros sostinės“ vardą. Šiuo metu paraiška dar tik rengiama. Ji Kultūros ministerijai turi būti pateikta iki gegužės mėnesio. Tuomet tarptautinė komisija vertins miestų paraiškas ir liepos viduryje paaiškės, kas keliauja į antrąjį etapą. Specialistai prognozuoja, kad Kaunas turi realių šansų patekti į antrą turą, o gal ir laimėti.
„Šis projektas skirtas bendruomenei, visiems miestiečiams. Kaunas, kaip „Laikinoji sostinė“ savo darbą jau atliko, tad dabar reikia pabūti savimi. Kaunas nėra laikinas, o amžinas miestas. Siekiame sukurti mitą, kurio miestui reikėtų. Tai yra apie paslaptingą sargą, kuris iš dalies yra kiekvienas iš mūsų. Rengiant paraišką, pradėjome galvoti apie šiuolaikinę sostinę, kuri jungia visus. Kaunas turėtų atsikratyti dar vieno dalyko – tvirtovės miesto, nes tai uždaro, o mums reikia atsidaryti ir būti atviriems. Norime sukurti naują tempą miestui bei kapitalą“, – kalbėjo žurnalistas Rytis Zemkauskas, kuris prisideda prie paraiškos rengimo.
Kodėl Kaunui tai naudinga?
Tapti Europos kultūros sostine Kaunui būtų didelė garbė ir atsakomybė. Skaičiuojama, kad toks titulas į miestą pritrauktų 15-20 proc. daugiau turistų, kas dar labiau garsintų miestą, o kartu ir sugeneruotų daugiau pajamų.
Planuojama, kad per 2022-uosius metus būtų surengta labai daug renginių, kuriais rūpintųsi per 5000 operatorių. Numatomi ir renginiai, kuriuose vienu metu dalyvaus apie 2000 atlikėjų. Tai masiški renginiai, kurie pritrauktų ne tik miestiečių, bet ir svečių dėmesį.
Šiuo metu Kaune yra ir tokių kultūros operatorių, kurie vykdo ir tarptautinius projektus, todėl tai palengvina pritraukti partnerių. Kasdien prie projekto prisijungia vis daugiau kauniečių. Šiuo metu projekte yra apie 50 kultūrinių organizacijų, apie 100 miestiečių, apie 70 partnerių.
„Kaunas gali tapti gera vaizduotės erdve, nes čia daug kas vyko. Čia yra lietuvių modernybės lopšys, tad Kaunas galėtų tapti tiltu tarp istorijos ir šiuolaikinio pasaulio. Žinoma, tai atvertų plačias 21 a. miesto galimybes“, – tikino akademikas Leonidas Donskis, kuris sieks supažindinti su miestu per knygas.
Pagrindiniai renginiai
Nors renginių bus gausybė, jie nepasimes, nes suskirstyta į keturias pagrindines kryptis, pagal kurias bus sudaromos programos ir žmonės galės atsirinkti, ką pamatyti ar kur sudalyvauti. Paraiškos rengėjai tikina, kad nors Europos kultūros sostinės vardas suteikiamas 2022-iems metams, viskas prasidėtų dar 2017-ųjų metų antroje pusėje. Ir per visus renginius būtų galima atspindėti miesto tapatybę.
Numatomos šios pagrindinės programų kryptys.:
Santaka – bendradarbiavimas tarp mokslo ir meno. Turėtų didelį vaidmenį atlikti dabar planuojamas Mokslo centras.
Painiava – norima kalbėti apie tokius reiškinius, apie kuriuos mums nepatogu kalbėti. Tai tam tikros mūsų atminties aspektus.
Tempas – akcentuoti šiuolaikinę miesto kultūrą. Čia dalyvauja Kauno maratonas, kuriam tenka užduotis – sujungti kauną ir Kauno rajoną.
Sąmonė – kad kiekvienas miestietis pasijustų savo gyvenimo šeimininku. Čia daugiau nei 100 kūrybininkų idėjų, kurios gali sujungti miestiečius. Tai ir didieji miesto renginiai, kuriuose įtraukiama ir miesto architektūra.
Kol kas numatyti keturi didžiausi renginiai: sausį – atidarymo, gegužę – Kauno dienos, spalį – Jaunimo dienos, kurias organizuos 18-os sulaukę kauniečiai. Paskutinis – metų pabaigoje vykstantis uždarymo renginys.
Paprastai didieji Europos miestai tokių renginių metu investuoja apie 60 mln. eurų, tačiau Kaunas tokių galimybių neturi, tad planuoja, jog Europos kultūros sostinės biudžetas bus 12 mln. eurų. Vicemeras S. Kairys tikina, kad šią sumą išdėliojus nuo 2017-ųjų metų, miestui nebus našta, nes tai svarbiausias renginys per Kauno istoriją ir nedalyvauti tokioje programoje, būtų nuodėmė.
Specialistai skaičiuoja, kad išdalinus sumą, kiekvienam gyventojui, suma sudarytų 40 eurų už visą laikotarpį. Žinoma, atsiras skeptikų, kurie sakys, kad Kaunui tokios kultūros nereikia, tačiau rengėjai retoriškai klausia, ar suma didelė, kai už tiek gali nueiti vieną kartą į didžiųjų Europos miestų muziejų, arba Kaune renginiais mėgautis ištisus metus.
