Pasklido kalbos, jog „auksinį“ tualetą žadama nugriauti, mat jo eksploatacija nuostolinga, o ir dugnas kiauras. Vietoj žymiausio Kauno pastato pasiūlyta pastatyti memorialinę lentą teisingumui, kuri baksnotų tų pavardes, kurie buvo atsakingi už šį projektą, tačiau išlipo visai sausi.
2008-aisiais miesto savivaldybė kaip reikiant pašvaistė pinigus. Už 17 kvadratinių metrų ploto tualetą prestižinėje vietoje teko sumokėti net 443 tūkst. litų (153 tūkst. eurų). viešam tualetui netoli Kauno pilies buvo panaudotas jūrinis konteineris, kurio vertė ne daugiau nei 10 tūkst. eurų, tačiau sumos gerokai išaugo ir statinys gavo „auksinio“ tualeto etiketę.
Tokiomis prabangiomis statybomis susidomėjo teisėsauga. Vyko ilgi ir sudėtingi teisėsaugininkų tyrimai. Kauno apygardos teismas 2012 m. išnagrinėjęs „auksinio“, 527 tūkst. litų kainavusio, tualeto statytojų bylą dėl turto iššvaistymo, dokumentų klastojimo ir piktnaudžiavimo nustatė 5 kaltus asmenis, jiems buvo priteista solidariai grąžinti Kauno miesto savivaldybei 106 tūkst. litų.
Tačiau tašką šioje istorijoje padėjo Lietuvos apeliacinis teismas, kuris konstatavo, kad visi šios istorijos dalyviai elgėsi sąžiningai ir apdairiai, ėmėsi visų priemonių rangos sutarčiai įvykdyti, pinigų nešvaistė ir tarnybine padėtimi nepiktnaudžiavo. Žodžiu, nėra nei kaltų, nei pinigų.
Visuomenininkas Gintautas Labanauskas rašo, kad šiandieną klausimas vėl tampa aktualus, kadangi Kauno valdžia jau prabilo apie tualeto sunaikinimą, nes statinio apačia visiškai surūdijusi ir remontuoti jo neverta. Sunaikinti statinį, kuris mums visiems, mokesčių mokėtojams, kainavo daugiau nei pusė milijono taip puoselėtų ir taupytų litų.
G. Labanauskas siūlo originalų būdą, kaip sugėdinti valdininkus, kad nepasikartotų „auksinio“ tualeto istorija. Asociacijos „Dirbam Kaunui“ atstovas pasiūlė vietoj tualeto, kurio jau išpuvusios grindys, pastatyti memorialinę lentą, kurioje parašyti pavardes tų, kurie įsisavino miesto pinigus ir tų, kurie neįžvelgė jokios kaltės.
