Ilgai laukta Kauno autobusų stoties rekonstrukcija jau pusmetį vyksta pilnu tempu. Vienas svarbiausių Laikinosios sostinės viešojo transporto infrastruktūros objektų po rekonstrukcijos turėtų gerokai išaugti bei dar šiemet įgauti pavidalą, kuris būtų patogus keleiviams, o ir miesto svečiams praneštų apie Nemuno ir Neries santakoje esantį modernų miestą. Architekto Gintaro Balčyčio kolektyvo suprojektuotame naujame stoties pastate visgi dominuos ne viešoji, bet komercinė funkcija, rašo pilotas.lt
Išbandomas naujas stoties modelis
Nuo rugpjūčio pradžios Kauno prekybos ir pramogų Meką – „Akropolį“ – apspitę tarpmiestiniai ir priemiestiniai autobusai nūnai realizuoja naujovišką autobusų stoties formą. Daugelis kauniečių ir miesto svečiai net priprato laisvalaikį iki išvykimo praleisti ne su knyga ar išmaniuoju telefonu rankoje, bet apsipirkinėdami ar tiesiog vaikštinėdami po prekybos sales it po kokį vartotojiškumo muziejų. Be abejo, čia nesibodima užsukti ir autobusu atvykus ar sugrįžus į miestą.
Šaltuoju metų laiku kone priverstiniu tapusį pastarąjį pomėgį Kauno autobusų stoties klientai galės pratęsti ir vėliau – Kauno autobusų stočiai atsidarius po rekonstrukcijos. Mat naujojo jos pastato (arch. G.Balčytis, J.Šniepienė, K.Vaikšnoras, P.Vaitiekūnas) didžioji dalis taip pat bus paskirta ne kam kitam, bet prekybai. Kad būtent tokia yra šiandieninė autobusų stoties forma įsitikinę tiek stoties šeimininkai – AB „Kautra“ (rekonstrukcijos projekto užsakovas – UAB „Kautros nekilnojamasis turtas“), tiek ir naujosios Kauno autobusų stoties autorių kolektyvas. Beje, šio svarbaus miesto gyvenimui pastato rekonstrukcijos projekto idėjų konkurso surengta nebuvo…
Prasidėjus Kauno autobusų stoties rekonstrukcijai, pasitaikė svarstymų, jog šiuolaikiniam miestui įprastos stoties gal net ir nebereikia. Architektas G.Balčytis šią nuomonę atremia, nurodydamas, jog „šiuolaikiniam miestui“ būtų reikalinga ir „šiuolaikinė visuomenė“, tačiau vargu ar tokia pas mus jau yra. Tuo labiau, kad dauguma dabartinių autobusų stoties „vartotojų“ yra rajonų gyventojai bei pagyvenę žmonės. Projekto autorius pažymi, jog „Kautra“ pasirinko tradicinį stoties veiklos planą, kuris, užsakovų nuomone, stoties funkciją įgyvendina geriausiai.
Vis dėlto XXI amžiaus „tradicinė“ stotis, atrodo, ne vien autobusų peronai, laukimo salės, bilietų kasos, bufetukai, spaudos kioskeliai, bet ir stiprus komercinis variklis – prekybos centras, prekybos pasažas ir pan.
Savo pavidalą saugojo 80 metų
Kauno autobusų stotis – ko gero, didžiausias tarpmiestinių autobusų mazgas Lietuvoje – įvairiais maršrutais kasdien iš jo išvyksta per 500 autobusų. Kartu su greta stūksančia klasicistinių formų stalinistine Kauno geležinkelio stotimi (arch. P.Ašastin, 1953 m.), tai yra ir vienas svarbiausių šalies viešojo transporto infrastruktūros kompleksų.
Tikėtina, jog Kauno autobusų stoties svarba dar labiau išaugs po kelerių metų, kai geležinkeliu ims riedėti tarptautiniai „Rail Baltica“ vėžės traukiniai. Tokiu traukiniu iš Berlyno, Varšuvos, Rygos, Talino ar Helsinkio atvykusiems užsienio turistams, kurie norės po Lietuvą pasižvalgyti plačiau, turėtų būti patogu bent trumpam stabtelėti Kaune ir po šalį pakeliauti, pavyzdžiui, „Kautros“ autobusais. Kauno geležinkelio stotį savo pradiniu kelionės tašku į užsienį turėtų pasirinkti ir daugelis Lietuvos gyventojų, kuriems čia turėtų būti patogu atvykti tarpmiestiniais ar priemiestiniais autobusais. Taip Kauno autobusų stotis turėtų tapti tam tikrais tarptautiniais vartais ar bent savotiška jų dalimi.
Vis dėlto ne tik savo lokacijos ir net fizinio pavidalo Kauno autobusų stotis nekeitė nuo pat Laikinosios sostinės laikų. Kauniečių teisė turėti ne tik aktyviai veikiančią, bet ir patogią ar bent šiuolaikiškos stoties poreikius atitinkančią autobusų stotį daugybę metų buvo atsainiai paminta. Antrojo šalies miesto gyventojai pažadais apie šios stoties atnaujinimą buvo maitinami net kelis dešimtmečius. Tuo tarpu autobusų laukiantiems keleiviams teko grūstis caro laikų pastato ankštoje laukimo salėje, šalti vėjo prapučiamuose ir lietaus merkiamuose peronuose. „Sovietmečiu pastatas buvo rekonstruotas, bet jo apimtis nepasikeitė nuo pat Smetonos laikų“, – portalui PILOTAS.LT patvirtino architektas G.Balčytis.
Kauno autobusų stoties teritorija kadaise buvo pramoninė – joje veikė ketaus liejykla ir mašinų gamykla „Minerva“. Būtent pastarajai 1894 metais buvo pastatytas (arch. N.Andrejevas) 2 aukštų raudonų plytų dvišlaičio stogo senasis stoties pastatas (Vytauto pr. 24), kuriame vėliau veikė Rusijos prekybos atstovybės skyrius, geležinkelio stoties padalinys. Pastaruosius 8 dešimtmečius jis ištikimai tarnavo tarpmiestinių ir priemiestinių autobusų keleiviams ir stoties administracijai. 1981 metais pastatą rekonstravus, administraciniams kabinetams buvo pritaikyta ir jo mansarda.
Pačiame miesto centre nuo tarpukario veikianti Kauno tarpmiestinių ir priemiestinių autobusų stotis XXI amžių visgi pasitiko gerokai nušiurusi, o planai ją atnaujinti ar net pradėti rengti projektai ir toliau gulė į Kauno valdžios bei stoties šeimininkų stalčius. Pernai metų vasarą galiausiai rekonstrukcija prasidėjo (gen.ranga – UAB „Autokausta“). Apie 8.500.000 Eur. vertės stoties pastato požeminio aukšto betonavimo darbai jau baigiami, o planuojama, kad statinys veikti pradės metų pabaigoje.
Komercinė dalis stotyje – neišvengiama?
Galvojant apie Kauno autobusų stoties bei jos teritorijos ateitį, PILOTAS.LT žiniomis, buvo svarstyta ir galimybė ją iškelti kitur. Gal net į miesto pakraštį. Vis dėlto galiausiai nuspręsta išlaikyti senąją stoties vietą vienoje svarbiausių miesto centrinės dalies transporto arterijų – Vytauto prospekte. Matyt, atsižvelgta ir į faktą, jog pastaroji stoties vieta miestiečiams yra įaugusi kone į kraują.
Pasak rekonstrukcijos autorių, naujosios stoties veikla mažai skirsis nuo kitų autobusų stočių Lietuvoje, užsienyje ar net nuo sovietinių laikų – autobusų atvykimo-išvykimo grafikai, atvykimo-išvykimo peronai, laukiamoji salė ir t.t. Architekto G.Balčyčio teigimu, keičiasi valdymo ir informavimo principai, bet išorinė funkcijos pusė išlieka panaši.
„Stotis be komercinės dalies, žinoma, gali būti. Tačiau komercinė dalis įgalina ją pastatyti ir išlaikyti, nes pats stoties pastatas jokių pajamų neatneša, vien išlaidas – statybos, išlaikymo, aptarnavimo ir t.t.“, – šiuolaikinių autobusų stočių virtuvę portalui PILOTAS.LT išdėstė G.Balčytis. Architektas tvirtino esąs tvirtai įsitikinęs, jog Kauno atveju, stoties ir prekybos centrų-pasažų funkcija papildys viena kitą, todėl šių funkcijų atsiradimas vienoje vietoje yra labai tinkamas. Jis mano, jog neturinčios komercinės dalies stotys nūnai gali būti pastatytos nebent iš visuomeninių lėšų – valstybės, miesto ar ES fondų. Privatus kapitalas esą to niekada nepajėgs padaryti. Mat Lietuvoje tai nė neatsipirktų. Nerentabiliam verslui lėšų neduotų ir joks bankas. „Bendrovė „Kautra“ yra privati kompanija ir stotis – taip pat, todėl, norint rekonstruoti stoties pastatą į reprezentacinį miesto statinį, joms buvo būtina ieškoti komercinių partnerių, – pažymėjo architektas. Architekto teigimu, projektuojant visgi galvota, jog šis miesto reprezentacinis statinys – visų pirmą yra Autobusų stotis.
Užsakovai architektams buvo iškėlę užduotį laikytis detaliojo plano (šį kiek anksčiau buvo parengusi „Projektų vystymo grupė“) užstatymo sprendinių bei išpildyti jame nurodytą funkciją – stoties ir prekybos centro. Projektuotojų kolektyvas to griežtai laikėsi.
Dėl užsakovo verslo schemų ir partnerių paieškos stoties projektavimas visgi laiko atžvilgiu gerokai išsitempė. Architektas G.Balčytis portalui PILOTAS.LT pažymėjo, jog projektuojant pravertė ir Kauno architektūrinės urbanistinės ekspertų tarybos (KAUET) išsakytos pastabos, į kurias projektuotojai atsižvelgė grynindami naujojo pastato architektūrą.
Pirmas mieste požeminis parkingas
Rekonstruojant stotį, nebeliks jos menkaverčių statinių – dispečerinės, kavinės, siuntų terminalo, stoginės, tvoros. Naujosios stoties pagrindinė architektūrinė-urbanistinė idėja bei jos funkcinė schema gana paprastos: miesto transportas (Vytauto pr.) – prekybos pasažas – tarpmiestinis transportas (stoties laukiamoji salė ir peronai). Naujasis stoties pastatas projektuotas formuojant Vytauto prospekto užstatymo liniją, o autobusų atvykimo išvykimo peronai ir autobusų parkavimo vietos – numatyti sklypo gilumoje. „Stotis – lyg didelė autobusų sustojimo stoginė, po kuria yra ir komercinė funkcija“, – pastato projektinę koncepciją atskleidžia architektas. 2 aukštų su automobilių parkavimo rūsiu pastato bendrasis plotas sieks 13.215 m².
1,5 ha dydžio Kauno autobusų stoties sklypas šiaurinėje pusėje sklypas ribojasi su gretimo viešbučio „Ibis“ sklypu bei Bažnyčios gatve, iš kurios jau kitąmet bus įvažiuojama į stoties teritoriją. Eismo sąlygas čia turėtų palengvinti numatytas transporto žiedas. Iš rytinės sklypo pusės driekiasi Girstupio gatvė iš kurios projektuotojai numatė įvažiavimą-išvažiavimą į stoties požeminę parkavimo aikštelę. Pietinėje pusėje stoties sklypas glaudžiasi prie komercinės paskirties objektų teritorijos, o vakarinėje dalyje – prie Vytauto prospekto, iš kur bus pagrindinis patekimas į pastatą bei įvažiavimas į jo požeminę parkavimo aikštelę.
Išilgai pastato kiemo fasado ištįsusiame keleivių įlaipinimo perone bus įrengtos 22 aikštelės, o dar iki 17 autobusų turėtų sutilpti ties Girstupio gatve, kur bus laikinos autobusų parkavimo vietos.
Po visu naujuoju pastatu numatytame parkinge nubraižytos 187 vietos, kuriose statyti automobilius žadama leisti nemokamai. Tai, beje, pirmoji (!) požeminė automobilių stovėjimo aikštelė Kaune.
Bažnyčios gatvės zonoje taip pat bus įrengtas dengtas 3 autobusų dydžio keleivių išlaipinimo peronas bei smulkių siuntų pridavimo-atsiėmimo terminalas, kurio paslaugomis bus galima pasinaudoti nė neišlipant iš automobilio.
Carinį senąjį stoties namą numatoma sutvarkyti ir į naująjį pastatą integruoti. Jame ketinta įrengti restoraną. Renovuojant bus stengiamasi išsaugoti autentiškus fasado elementus.
Stotis „dirbs” pirkėjų jauku
Pagal architektų sumanymą, naujasis stoties pastatas į Kauno centro architektūrinį ir visuomeninį kontekstą integruosis savo lakoniška forma bei šiek tiek iššaukiančiu įvaizdžiu. Pagrindinis naujojo statinio architektūrinis akcentas – beveik 18 m aukščio įėjimo arka su iš abiejų pusių įrengtais laikrodžiais. Pastarieji – vienas svarbus istorinių stočių simbolis, kuris turėtų tapti bene vieninteliu ryškiu jos ženklu Vytauto prospekte. Po gatvėje numatyta 10 metrų ilgio konsoline dalimi atsivers 7,5 m. aukščio nuo lietaus apsaugota erdvė su laiptais į požeminę gatvės perėją bei projektuojama miesto viešojo transporto stotele. Fasadų apdailai planuojama naudoti individualias terakotos plokštes.
Didžiąją naujojo pastato dalį užimanti komercinė dalis išsidėstys prie Vytauto prospekto, o iš šio į autobusų stotį atves pagrindinis pastato pasažas. Konsolėje panaudotos medinės kabamosios lubos suplanuotai viešajai erdvei turėtų suteikti jaukumo.
Autobusų stoties salė projektuota pagal rytinį pastato perimetrą. Taip architektai siekė užtikrinti jos funkcinį ryšį su peronais iš kurių tarptautiniais, tarpmiestiniais ir priemiestiniais maršrutais įvairiomis kryptimis kasdien išvyks iki 600 autobusų. Manoma, kad per dieną naujajame stoties pastate apsilankys apie 10.000 žmonių armija. Beje, stoties administracija įsikurs pastato 2-ajame aukšte.
Viliamasi, jog rekonstruota autobusų stotis ne tik pagerins sąlygas keliaujantiems, bet ir teigiamai įtakos tiek stoties rajonams būdingą artimąją aplinką, tiek ir Kauno įvaizdį. Suabejoti tuo sunku – šiuolaikiška stotis atvykėliams turėtų byloti apie modernų miestą. Vis dėlto būtume neteisūs, jei šio svarbaus miesto pastato rekonstrukciją vertintume vien pro rožinius akinius.
Nepaisant naujojo stoties pastato deklaruosimo šiuolaikiško įvaizdžio ir numanomo ženklaus autobusų keleivių aptarnavimo sąlygų pagerėjimo, sunku atsikratyti įspūdžio, jog autobusų stoties funkcija čia tėra antraplanė ar net – savotiškas jaukas komercijai. Tuo labiau, jog po rekonstrukcijos jos keleivių salė padidės palyginti ne tiek jau daug, o vietos manevruoti autobusams kieme – gerokai sumažės. Vytauto prospekto pusėje išvešėjusi komercija atvykėliams turėtų ne vien pažangą, bet ir miesto pataikavimą verslo interesams. Mat, naujoji stotis iš tikrųjų užims vos apie 30 proc. viso jos pastato ploto. Be abejo, tai geriau nei gretimame buvusio kino teatro „Planeta“ pastate, kuriame be prekystalių niekam kitam vietos taip ir nebeliko.
Stoties funkcija nyksta
Jeigu kadaise gyvybiškai svarbiam ir reprezentatyviam miesto viešosios struktūros objektui – autobusų stočiai – tikrai yra lemta išnykti, tai akivaizdu, jog šis procesas jau prasidėjęs. Tik jo pagrindinė varomoji jėga ne atsiradusi „išmanioji visuomenė“, bet visagalė komercija. Su šio proceso eiga metų pabaigoje iš arti galės susipažinti ir visi autobusais keliauti nevengiantys kauniečiai.
Autorius Almantas Bružas
