„Matome didžiulį potencialą bendradarbiauti tiek su JAV aukštojo mokslo įstaigomis, tiek su verslu“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslo prorektorė Asta Pundzienė. Neseniai Lietuvos delegacija JAV pristatė Lietuvos mokslo ir inovacijų tinklą „Open R&D Lietuva“, kuriam priklauso ir Kauno „Santakos“ slėnis.
Lietuvos delegacija, kurią sudarė Švietimo ir mokslo ministerijos, Prezidentūros, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros bei universitetų atstovai, ne tik viešėjo geriausiame pasaulyje Masačusetso technologijos institute (MIT), bet ir užmezgė partnerystės ryšius su JAV aukštosiomis mokyklomis, įmonėmis, investuojančiomis į mokslo ir technologijų plėtrą bei mokslo ir verslo bendradarbiavimą kuruojančiomis institucijomis.
„Artimiausioje ateityje ketiname pradėti bendradarbiavimą su keliais JAV universitetais. Tarp jų – Northeasterno universitetu, kuriame studijos ypatingos tuo, jog čia skiriama ypač daug dėmesio studentų praktiniam pasirengimui. Tai atitinka mūsų tikslus rengiant studentus karjerai“, – teigia A. Pundzienė.
Pasak jos, JAV universitetų atstovai, įvertinę Lietuvos universitetų studijų kokybę, mokslo pasiekimus ir ekonominę naudą, vienu balsu tvirtino, kad mūsų aukštosios mokyklos yra neatrastas lobis.
MIT: nuo robotų gepardų iki trimačio stiklo spausdintuvo
Vizito metu Lietuvos atstovai turėjo puikią progą susipažinti su geriausios pasaulyje aukštosios mokyklos MIT struktūra, valdymo metodais, laboratorijomis, tyrimais.
„Profesionalumas ir kūrybingas požiūris į mokslo problemas bei jų sprendimo būdai visada daro įspūdį. MIT tyrėjai nebijo svajoti – sužavėjo entuziazmas ir atsidavimas darbui, kuris jaučiamas jiems pristatant savo projektus“, – pasakoja KTU mokslo prorektorė A. Pundzienė.
MIT kuriamiems projektams būdingas tikras tarpdiscipliniškumas, inžinerija čia neatsiejama nuo meno ir kitų sričių, jaučiamas komplekcinis požiūris, integruojantis mokslą, technologijas, meną. Kaip pavyzdį A. Pundzienė mini bioimitacinį robotą gepardą, kurio struktūra remiasi biologijos ir anatomijos žiniomis, ar „Lego“ konstruktoriaus pagrindu sukurtą logistikos sistemą.
Didelis Lietuvos atstovų dėmesys buvo skirtas vizitui išradingumą bei verslumą skatinančioje MIT Medijų laboratorijoje (angl. Media Lab), kuri nuolatos sulaukia didelio verslo ir mokslo susidomėjimo. Vienas iš naujausių laboratorijos išradimų – trimatis stiklo spausdintuvas, kuris, tikimasi, bus naudingas kosmetikos, statybos, energetikos pramonėje.
Amerikiečiams galime pasiūlyti intelektinį kapitalą
Pasak A. Pundzienės, KTU intelektinis kapitalas ir fundamentinių tyrimų žinios yra tie privalumai, kurie domina amerikiečių tyrėjus.
„KTU dirbančios tyrėjų grupės atlieka brangius tarptautinio lygio tyrimus, turi neįkainojamos fundamentinių tyrimų patirties. Mūsų žinios, kartu su JAV partnerių gebėjimu jas nukreipti į problemines sritis, leidžia tikėtis efektyvaus bendradarbiavimo“, – įsitikinusi KTU mokslo prorektorė.
JAV ir Lietuvos universitetai: panašios galimybės, skirtingos sąlygos
Lietuvos atstovai lankėsi ir Čikagoje – „1871“ verslo inkubatoriuje bei Ilinojaus technologijų institute ir technologijų parke.
„Čikagoje susitikome ir su įmonių, ir su juos atstovaujančios konfederacijos „Chamber of Commerce“, vienijančios 200 įmonių, atstovais. Matydami didelį tiek KTU, tiek Lietuvos sveikatos mokslų universitete kuriamų technologijų potencialą, amerikiečiai gruodį atvyks į Kauną pratęsti derybų“, – teigia A. Pundzienė.
Pasak jos, Čikagoje įsikūręs Ilinojaus technologijos universitetas yra lygiavertis potencialus KTU partneris. Studijų, atliekamų tyrimų bei orientacija į bendradarbiavimą su verslu panašūs universitetai planuoja keistis gerąja patirtimi per stažuotes, bendrus projektus.
Visgi, KTU mokslo prorektorės teigimu, visi aplankytieji amerikiečių universitetai turi vieną neginčijamą privalumą prieš Lietuvos aukštojo mokslo įstaigas – jie veikia brandesnėje ekosistemoje, kurioje verslo, mokslo ir valdžios institucijos dirba kartu, sudarydamos sąlygas inovacijų kūrimui ir talentų ugdymui.
„Didžiausią įspūdį daro įmonių suvokimas, kad jos turi investuoti į mokslo įstaigas – pradedant nuo laboratorijų įrengimo, baigiant studentų ar absolventų praktika. Matyti, jog verslas supranta ilgalaikę naudą, kurią jam teikia bendradarbiavimas su universitetais“, – teigia A. Pundzienė.
