Žiniasklaidoje pasirodė interpretacijų, susijusių su “Kamšos namų” kvartalo statybomis Kauno rajone, Ringaudų seniūnijoje, Noreikiškių Žaliosios girios gatvėje. Tenka apgailestauti, kad šia tema viešai reiškiamos nuomonės dažnai grindžiamos emocijomis ir politikavimu, o ne teisės aktais ir nešališkumu, skelbiama Kauno rajono savivaldybės išplatintame pranešime.
Viešojoje erdvėje formuojama nuomonė, esą “Kamšos namų” statytojai šiurkščiai įsiveržė į Kamšos botaninio draustinio teritoriją.
Pasigirdo balsų, reikalaujančių griauti namus. Blogiausia, kad dėl šio teisinio ginčo nežinioje atsidūrė niekuo dėti gyventojai, sklypų savininkai.
Atkreipiame dėmesį, kad ginčas vyksta dėl gyvenamųjų namų statybos, kuri vykdoma buvusioje sodo teritorijoje, besiribojančioje su Kamšos miško teritorija. Siekiant suprasti iškilusią problemą, svarbu prisiminti šių teritorijų planavimo istoriją ir teisinius veiksmus, kurie buvo atlikti per tą laiką.
Teisinėje valstybėje teisinius ginčus sprendžia teismai, jie ir turės sudėlioti akcentus “Kamšos namų” istorijoje. Savo ruožtu konflikto aplinkybes tiria ir Kauno rajono savivaldybės mero Valerijaus Makūno potvarkiu sudaryta komisija, kuri jau išsiaiškino daug svarbių faktų.
Procesai prasidėjo dar 2007 m.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymu, siekiant sudaryti teisines prielaidas žemės sklypo paskirties keitimui iš žemės ūkio į kitą, 2007 m. buvo pradėtas rengti gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų išdėstymo bei infrastruktūros plėtros specialusis planas bei žemės naudojimo paskirties keitimo iš žemės ūkio į mažaaukščių gyvenamųjų namų statybą detalusis planas.
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos nebuvo nustačiusi tikslių Kamšos botaninio draustinio ribų, o saugomų teritorijų valstybės kadastras nebuvo pritaikytas identifikuoti konkrečios teritorijos ribas ir patikrinti arba kaip nors kitaip palyginti turimus duomenis su registro duomenimis. Todėl plano rengėjas 2007 m. raštu kreipėsi į Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentą (KRAAD) prie LR Aplinkos ministerijos, prašydamas atsakyti, ar planuojama Kauno r. Ringaudų sen., Noreikiškių k. teritorija nepatenka į Kamšos zoologinį – botaninį draustinį.
KRAAD nepateikė informacijos apie tai ar planuojama teritorija patenka į Kamšos draustinį ir nenurodė tikslių koordinuotų Kamšos botaninio draustinio ribų, o perdavė 1998 m. Valstybinio žemėtvarkos instituto Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus kartografiniu pagrindu paruoštą ištrauką iš Valstybinio botaninio-zoologinio draustinio plano bei paminėjo, kad kitokios informacijos neturi. Planuotojas, įvertinęs gautą kartografiniu pagrindu paruoštą draustinio ribų planą, nustatė, kad nagrinėjama teritorija ribojasi su Kamšos draustiniu. Kartu su kitomis teisės aktuose numatytomis institucijomis, KRAAD išdavė planavimo sąlygas gyvenamųjų teritorijų ar kitos paskirties pastatų išdėstymo specialiojo planavimo dokumentui rengti.
Atkreipiame dėmesį, kad specialiojo planavimo procese buvo atlikta strateginių pasekmių aplinkai vertinimo procedūra. Tarp vertintojų buvo KRAAD bei Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Pastaroji institucija pateikė išvadą, kad „specialiojo plano įgyvendinimas, gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų statyba nedarys reikšmingo poveikio „Natura 2000“ teritorijai, todėl šiuo atveju neprivaloma atlikti strateginio pasekmių aplinkai vertinimo. Pažymėtina, kad minėtą išvadą pasirašė tuometinė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorė Rūta Baškytė. Todėl šiandien keista girdėti šios valstybės tarnautojos viešai reiškiamą nuomonę, esą gyvenamųjų namų statybos padarė žalos Kamšos draustinyje saugomoms vertybėms.
Specialusis planas buvo viešai apsvarstytas ir suderintas atsakingose institucijose. Ir tik gavusi Valstybinės teritorijų planavimo inspekcijos patikrinimo teigiamas išvadas, Kauno r. savivaldybės taryba patvirtino specialųjį planą.
Pabaigus specialiojo planavimo procedūras, 2007 metais buvo pradėtas žemės sklypo kadastro Nr.5250/0006:344 detalusis planas. Kartu su kitomis institucijomis, šiam detaliajam planui pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimui iš žemės ūkio į mažaaukščių gyvenamųjų namų statybų sąlygas išdavė ir KRAAD. Planas taip pat buvo paviešintas ir protokolu suderintas. Po Valstybinės teritorijų planavimo inspekcijos patikros, detalųjį planą patvirtino Kauno r. savivaldybės taryba.
Pažymėtina, kad tiek specialaus planavimo, tiek detaliojo planavimo dokumentų derinimo procedūros vyko Kauno rajono savivaldybės tarybos 2007-11-22 d. sprendimu Nr. TS-233 patvirtintoje Nuolatinėje statybos komisijoje, kurioje privalėjo dalyvauti ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno marių regioninio parko direktorė Nijolė Eidukaitienė bei vyriausiasis specialistas Silvijus Klenauskas. Šie komisijos nariai turėjo visas galimybes pareikšti savo poziciją ir patikrinti dokumentų tikrumą, tačiau į komisijos posėdžius neatvykdavo.
Remiantis ankščiau išdėstytais argumentais ir teisiniais veiksmais, susijusiais su teritorijų planavimo bei žemės sklypų perplanavimu ir pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimu, žemės valdytojai, pateikdami atestuotų projektų vadovų parengtus techninius projektus, kreipėsi į Kauno rajono savivaldybės administraciją, prašydami išduoti statybų leidimus.
Minėtoje teritorijoje gyvenamųjų namų statybų leidimai nuo 2011 m. išduoti skirtingais laikotarpiais. Kauno rajono savivaldybės tarybos 2011-03-03 d. sprendimu Nr. TS-104 projektai buvo derinami Nuolatinėje teritorijų planavimo dokumentų derinimo komisijoje. Į ją buvo pakviesti ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno marių regioninio parko direkcijos bei KRAAD atstovai.
Remdamasi tuo metu galiojančiu LR Statybos įstatymu bei poįstatyminiais aktais, atsižvelgdama į statybos sklypuose įregistruotus apribojimus ir specialiąsias naudojimo sąlygas, Kauno rajono savivaldybės administracija atliko tų projektų derinimo ir tvirtinimo procedūras.
Atkreipiame dėmesį, kad tarp techninius projektus tikrinančių institucijų buvo ir LR Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas. Šios institucijos atstovai atsisakė tikrinti gyvenamųjų namų statybos techninius projektus, motyvuodami, kad žemės sklypuose nėra specifinių apribojimų.
Ypač svarbu tai, kad nei specialiojo ir detaliojo planavimo, nei statybą leidžiančių dokumentų išdavimo laikotarpiu planuojamoje teritorijoje, remiantis nuosavybės dokumentais bei nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis, nebuvo informacijos apie saugomų teritorijų apribojimus.
Vadovaujantis tuo metu galiojusiais Nekilnojamojo turto registro ir kadastro dokumentais (priedai 13 ir 14), minėti sklypai turėjo tris apribojimus: i) saugotini medžių ir krūmų želdiniai, augantys ne miško žemėje (XXVII); ii) žemės sklype įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai (XXI); iii) vandens telkinių apsaugos zonos ir juostos (XXIX).
Nekilnojamojo turto registro ir kadastro žemės sklype įregistruotų apribojimų „botaniniai draustiniai” (esami ir projektuojami) (XLI) ar „zoologiniai draustiniai” (esami ir projektuojami) (XLII) nebuvo ir lig šiol nėra.
LR Saugomų teritorijų įstatymo 5str. teigia, kad „Valstybiniuose draustiniuose, valstybiniuose parkuose nuosavybės teisė į žemę natūra atstatoma, miškai grąžinami natūra iki 25 ha neskaidant buvusių savininkų valdų į dalis tik asmenims, kurie nuolat gyvena šiose teritorijose, įstatymų nustatyta tvarka.“
Ši imperatyvi nuostata sako, kad tuo atveju, jei nagrinėjama teritorija formavimo laikotarpiu (2004 metais) pateko į Kamšos botaninio-zoologinio draustinio ribas, ginčytinoje teritorijoje žemės nuosavybė natūra neturėjo būti atkurta.
