„Santakos“ slėnio KTU Mokslo ir technologijų centro bei Technologinio verslo inkubatoriaus pastatą projektavusi architektė Gražina Janulytė-Bernotienė nominuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premijai. Architektė yra viena iš nedaugelio šios profesijos atstovų, pretenduojanti į šį aukštą įvertinimą. Už išskirtinius projektus Kauno mieste G. Janulytei-Bernotienei šiemet buvo suteiktas ir „Metų architekto“ titulas.
Vienas iš išskirtinių architektūros kūrinių, pelniusių G. Janulytei-Bernotienei pagarbą profesionalų bei miestiečių tarpe yra KTU „Santakos“ slėnis. Jo misija – tapti esmine grandimi, jungiančia perspektyvias technologijas ir žinioms imlias įmones, įkūnijančia mokslo tyrimų, studijų bei praktinio idėjų įgyvendinimo sinergiją – atsispindi ir pastato architektūroje.
„Du pastato korpusai – baltas ir juodas – tarsi atkartoja In ir Jang koncepciją, kai iš pirmo žvilgsnio skirtingos ar net viena kitai priešingos jėgos, veikdamos kartu, papildo viena kitą“, – architektūrinę koncepciją pristato G. Janulytė-Bernotienė.
Mokslo laboratorijos šviesos „šulinyje“
Pagal architektų G. Janulytės-Bernotienės, Rimantės Lydytės, Eriko Klinavičiaus projektą kurto KTU Mokslo ir technologijų centro bei Technologinio verslo inkubatoriaus vientisą kompoziciją sudaro du vienas su kitu kontrastuojantys architektūriniai masyvai – horizontalus penkių aukštų pastatas, skirtas mokslinei veiklai ir vertikalus aštuonių aukštų verslo įmonių pastatas. Mokslui, studijoms ir verslui skirtas centro dalis sujungia universalių ir viešųjų patalpų intarpas, kuriame yra vestibiuliai, ekspozicinės erdvės, informaciniai centrai.
Mokslo laboratorijoms skirtas pastatas – šviesus, lengvų konstrukcijų. Viršutiniuose aukštuose įrengtos laboratorijos išdėstytos aplinkui saulės šviesos „šulinį“, stiklo sienos ir pertvaros leidžia maksimaliai išnaudoti natūralų apšvietimą. Išorinį lengvumo įspūdį kuria dvisluoksnis stiklo fasadas su metalinių sijų tinklu.
Vidinė pastato erdvė lengvai keičiama pagal poreikius. Pavyzdžiui, 400 vietų konferencijų salę, reikalui esant, galima transformuoti į dvi atskiras sales.
Lengvumo įspūdį sustiprina ir tai, jog pastatas į žemę remiasi dviem grakščiomis kolonomis. Taip KTU „Santakos“ slėnis tampa simboliniais vartais į Studentų miestelį, kurie jau visai netrukus atsivers ne tik akademinei ir verslo bendruomenei, bet ir visuomenei. Žalieji plotai bei šilti medžio apdailos motyvai Slėnio aplinkoje bei vidiniuose kiemuose sukuria erdves bendravimui, atspindi Studentų miestelio – vietos, kurioje kuria ir bendradarbiauja jaunatviški veržlūs žmonės – viziją.
„Tai – modernus, skandinaviškai stilistikai artimas kompleksas, – teigia G. Janulytė-Bernotienė. – Jis ir individualus, ir racionalus – išlaiko Studentų miesteliui būdingą tūrių, proporcijų ir erdvių balansą ir tuo pačiu užbaigia jį, suteikdamas miesteliui deramą architektūrinę ir urbanistinę išraišką.“
Miesto architektė
G. Janulytė-Bernotienė du kartus yra pelniusi Kauno „Metų architekto“ titulą (2007-aisiais ir 2014-aisiais). Pagal šios architektės vadovaujamo kolektyvo projektus yra pastatyta ir renovuota daugelis reikšmingų miesto kultūros ir mokslo objektų, tarp kurių yra: M. K. Čiurlionio dailės muziejus, KTU Maisto mokslo ir kompetencijos centro pastatas, Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centras. 2011 m. architektei įteiktas Lietuvos architektų sąjungos Garbės ženklas už aktyvumą Lietuvos architektų sąjungos veikloje, už indėlį kuriant nacionalinę architektūrą, ugdant jaunąją kartą.
LR Vyriausybės kultūros ir meno premijai architektė nominuota pirmą kartą. Nuo 1997-ųjų jas yra gavę septyni architektai. Kasmet įteikiama 12 premijų, šiemet pasiūlyti 46 kandidatai.
Lapkričio 14 d. Kaune duris atvers „Santakos“ slėnio KTU Mokslo ir technologijų centras bei Technologinis verslo inkubatorius. Jis turėtų tapti vienu iš svarbiausių objektų, prisidedančiu prie verslui ir investicijoms patrauklaus miesto įvaizdžio formavimo. Ateityje KTU „Santakos“ slėnis pretenduoja tapti rimta paspirtimi ne tik Kauno, bet ir visai šalies ekonomikai.
