Kauno apygardos teismas priėmė baudžiamąjį įsakymą, kuriuo vieno Kauno autoserviso direktorius I. P. pripažintas kaltu dėl apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo ir organizavimo, neteisingo duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo ir labai didelės vertės turto pasisavinimo. Minėtos įmonės darbų vadovas E. P. tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu dėl padėjimo apgaulingai tvarkyti finansinę apskaitą. Nuteistiesiems skirtos solidžios baudos.
Bylos duomenimis, nuo 2019 m. sausio iki 2022 m. lapkričio I. P., būdamas uždarosios akcinės bendrovės (UAB) direktoriumi, veikdamas bendrai su darbų vadovu E. P. apgaulingai tvarkė bendrovės apskaitą. Nustatyta, kad E. P. pagal direktoriaus I. P. nurodymą UAB darbuotojams grynaisiais pinigais išmokėjo daugiau nei 85 tūkst. neoficialaus, neapskaityto darbo užmokesčio.
Duomenys apie išmokėtus atlyginimus nebuvo pateikti į apskaitą, o minėtos bendrovės buhalterė, nežinodama apie daromą nusikalstamą veiką, nedeklaravo ir nesumokėjo privalomojo sveikatos draudimo, valstybinio socialinio draudimo, gyventojų pajamų mokesčių, rašoma Generalinės prokuratūros pranešime žiniasklaidai.
Atliekant ikiteisminį tyrimą paaiškėjo, kad minėtos UAB gautos įplaukos už suteiktas automobilių remonto, ratų suvedimo, serviso paslaugas ir parduotas prekes nebuvo įtrauktos į buhalterinę apskaitą. Tokiu būdu kasos aparatuose nebuvo apskaityta ir į buhalterinę apskaitą neįtraukta daugiau nei 371 tūkst. eurų.
Nustatyta, kad I. P., būdamas atsakingu už bendrovę, siekė išvengti mokesčių ir į deklaracijas įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą, jų naudojimą ir pateikė jas valstybės įgaliotoms institucijoms. Be to, direktorius pripažintas kaltu dėl turto pasisavinimo. Bylos duomenimis, I. P. pasisavino labai didelės vertės minėtam autoservisui priklausiusį turtą – iš klientų už suteiktas paslaugas gautus daugiau nei 285 tūkst. eurų.
Teismas pripažino abu vyrus kaltais dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų. I. P. skirta subendrinta 25 tūkst. eurų dydžio bauda, o E. P. – 8 tūkst. eurų bauda. Teismas iš dalies tenkino civilinių ieškovų ieškinius. Iš I. P. Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) priteista beveik 68 tūkst. eurų, Valstybiniam socialinio draudimo fondui – 18 tūkst. 350 eurų, o minėtai uždarajai akcinei bendrovei – daugiau nei 285 tūkst. eurų. Nuteistas bendrovės vadovas dar iki teismo sprendimo priėmimo savanoriškai atlygino pusę padarytos žalos VMI, Valstybiniam socialinio draudimo fondui ir susitarė su UAB dėl 285 tūkst. eurų turtinės žalos atlyginimo.
Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras, o tyrimą atliko Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai.
Kauno apygardos teismo priimtas baudžiamasis įsakymas yra įsiteisėjęs.
