Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl „Ekobazės“ kietojo kuro sandėlyje Kauno rajone penktadienio vakarą kilusio gaisro, tuo metu pati įmonė tikėtina įvykio priežastimi įvardija ličio jonų bateriją.
Policijos departamento duomenimis, apie 19.30 val. Dievogalos kaime esančiame kieto kuro sandėlyje kilo gaisras, kurio metu sudegė perdirbtos sumaltos atliekos.
Pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo.
Kaip rašė BNS, ugnies plitimas buvo sustabdytas 21.46 val., aplinkiniams gyventojams taip pat buvo išsiųsti pranešimai dėl galimos oro taršos, raginant vengti būti gryname ore ir uždaryti namų langus.
„Ekobazės“ direktorė Marina Curko-Notkuvienė bendrovės šeštadienį BNS perduotame komentare nurodė, kad situacija padalinyje Kauno rajone buvo operatyviai suvaldyta.
„Į įvykio vietą nedelsiant iškviestos specialiosios tarnybos, kurios užtikrino efektyvų gesinimo procesą. Svarbu pažymėti, kad incidento metu nukentėjusių žmonių nėra, o gaisras nesukėlė grėsmės aplinkinėms teritorijoms“, – teigė M. Curko-Notkuvienė.
Jos pateiktais duomenimis, gaisras kilo kietojo atgautojo kuro sandėliavimo zonoje, jo metu sudegė kelios tonos minėto kuro, apdegė pastatas, apgadinta įranga.
„Ekobazė“ glaudžiai bendradarbiauja su atsakingomis institucijomis ir imasi visų būtinų veiksmų, kad būtų nustatyta tiksli gaisro priežastis. Remiantis mūsų specialistų pirminėmis įžvalgomis, tikėtina, kad gaisrą galėjo sukelti tarp atliekų patekusi ličio jonų baterija“, – nurodė bendrovės direktorė.
Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos duomenimis, atvykus ugniagesiams, atvira liepsna degė apie 2 tūkst. kvadratinių metrų ploto plieninio karkaso pastatas, dengtas skarda ir tentu.
Pastato viduje apdegė stovėję presai, apdegė ir buvo sulieta vandeniu 400–500 kub. metrų sukrautų šiukšlių, apdegė pastato stogo konstrukcija.
Buvo išsaugoti lauke, prie pastato sukrauti apie 100 kub. metrų kartono rulonų, 5 kub. metrų statinėje supiltas tepalas, tokioje pačioje statinėje esantis kuras, išsaugoti keturi prie gaisravietės esantys pastatai.
M. Curko-Notkuvienė pabrėžė, kad kietasis atgautasis kuras nelaikomas pavojinga medžiaga, o jo sandėliavimas ir tvarkymas vyksta laikantis visų teisės aktų ir griežtų aplinkosauginių reikalavimų.
„Atsižvelgiant į kuro sudėtį ir degimo pobūdį, rizika žmonių sveikatai ar aplinkai buvo minimali“, – nurodė „Ekobazės“ vadovė.
„Ši situacija dar kartą parodo rimtą sisteminę problemą – vis dažniau pastebime, kad gyventojai neatsakingai šalina elektroninius prietaisus ir baterijas kartu su pakuotės atliekomis, o tai kelia realią gaisrų riziką atliekų tvarkymo įmonėse“, – pridūrė M. Curko-Notkuvienė.
BNS primena, kad pastaruosius du mėnesius atliekų surinkimo ir perdirbimo vietose kilo keli gaisrai, bent vieną jų teisėsauga sieja su ličio baterijomis.
Du gaisrai buvo kilę sostinės plastiko perdirbimo įmonės „Plasta“ gamykloje ir Vilniaus regiono atliekų rūšiavimo gamykloje, taip pat Kauno kogeneracinėje jėgainėje, Alytuje prie metalo laužo supirktuvės.
Po šių įvykių Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) vadovas Renatas Požėla BNS gegužę sakė, kad gaisrų priežastis aiškinsis prokuratūros inicijuojama tyrėjų komanda.
Savo ruožtu aplinkos viceministras Tomas Vaitkevičius teigė, kad pavasario sesijoje Seimui bus teikiamos gamintojų ir importuotojų atsakomybę stiprinančios įstatymų pataisos, susijusios su baterijų tvarkymu, taip pat numatoma papildyti komunalinių atliekų tvarkymo reikalavimus įpareigojant savivaldybes efektyviau kontroliuoti atliekų surinkimą ir rūšiavimą.
Tuo metu premjeras Gintautas Paluckas svarstė, kad didelės atliekų tvarkymo įmonės galėtų pasitelkti automatines stebėjimo sistemas, pavyzdžiui, daviklius, kameras, termovizorius.
