… Ir galiausiai ta kova baigsis taikos sutartimi, kurią pasirašyti buvo įpareigotas (Kauno savivaldybės tarybos) miesto meras Visvaldas Matijošaitis. O taip pat – per 41 kv. m ploto namo P. Kalpoko gatvėje nuomininkas/savininkas (oficialiuose dokumentuose – nuasmenintas).
Kaip tik praėjusią savaitę savivaldybės politikai pritarė Taikos sutarties projektui. Jame pasakyta, jog Kauno miesto savivaldybė (atsakovė) sutinka taikiai baigti ginčą civilinėje byloje, nagrinėjamoje Kauno apylinkės teisme‚ pagal Ieškovo ieškinį Atsakovei dėl gyvenamojo namo, esančio P. Kalpoko g. 12A, pirkimo-pardavimo (privatizavimo) sutarties sudarymo patvirtinimo. „… Taikos sutartimi galutinai yra išsprendžiami visi su byloje nurodytu ginčo nekilnojamuoju turtu susiję klausimai, tarpusavio reikalavimai, pretenzijos“.
Nuo būsto privatizavimo prabėgo daugiau nei trys dešimtys metų…
… bet prireikė ilgo bylinėjimosi, galiausiai pasibaigusio taikos sutartimi, kuria „nuosavybės teisė į 73/100-ąsias 56,48 kv. m. bendrojo ploto gyvenamojo namo P. Kalpoko g. 12A, Kaune, būtų įregistruota Ieškovo vardu, o likusią dalį – 27/100 56,48 kv. m bendrojo ploto gyvenamojo namo (…) Ieškovas nupirktų, o Atsakovė parduotų už šalių suderintą pirkimo-pardavimo kainą“.
Teisme atsižvelgta į išlikusius dokumentus dėl turto privatizavimo proceso, – „į 1992 m. spalio 28 d. Gyvenamojo namo, buto įkainojimo aktą Nr. 5441 ir mokėjimo kvitus, pagal kuriuos nuomininkė (nuasmeninta) sumokėjo už 41,03 kv. m gyvenamąsias patalpas P. Kalpoko g. 12A-1, Kaune (kas sudaro 73/100 56,48 kv. m bendrojo ploto gyvenamojo namo) bei Valstybinės komisijos, sudarytos Lietuvos Respublikos Seimo 1993 m. balandžio 1 d. nutarimu (…) 1994 m. balandžio 18 d. protokolą (…), kuriuo (nuasmeninta) buvo leista baigti įforminti 41,03 kv. m gyvenamųjų patalpų pirkimo-pardavimo dokumentus…“
Deja, nežinia dėl kokių priežasčių būsto privatizavimo procedūros nebuvo baigtos (tai naujienų portalo „Kas vyksta Kaune“ žurnalistė sužinojo šį pirmadienį pasitikslinusi kai kurias Taikos sutarties detales savivaldybės administracijoje, – aut. pastaba). Todėl Kauno miesto savivaldybė iki šių dienų laikė save teisėta viso nekilnojamojo turto P. Kalpoko 12A savininke…
Įsipareigojimai
Kaip nurodyta Taikos sutartyje, Ieškovas dabar įsipareigoja: „įregistravus nuosavybės teises į 73/100 56,48 kv. m bendrojo ploto gyvenamojo namo (…) P. Kalpoko g. 12A, per 1 (vieną) mėnesį pateikti Kauno miesto savivaldybei prašymą dėl likusios Turto dalies – 27/100 56,48 kv. m bendrojo ploto gyvenamojo namo (…) pardavimo.
Gavusi tokį prašymą, „Kauno miesto savivaldybė teisės aktų nustatyta tvarka įsipareigoja vykdyti likusios Turto dalies – 27/100 56,48 kv. m bendrojo ploto gyvenamojo namo P. Kalpoko g. 12A, Kaune, pardavimo procedūras (nuasmeninta) pagal Lietuvos Respublikos Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 4 punktą“.
O šis punktas nustato, kad Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas parduodamas, kai patalpų savininkai perka pagal Butų privatizavimo įstatymą privatizuotų būstų papildomą naudingąjį plotą, atsiradusį atlikus privatizuoto buto inventorizaciją, taip pat plotą, atsiradusį savivaldybės tarybos sutikimu išplėtus privatizuoto buto naudingąjį plotą arba sumažinus gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų plotą (bendrabučių privatizavimo ir pertvarkymo į butus atvejais).
Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas savivaldybės tarybos sprendimu parduodamas kaina, kuri nustatoma pagal rinkos vertę, apskaičiuotą LR turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka, ir kuri mažinama remiantis pardavimo metu Lietuvos statistikos departamento apskaičiuotu gyvenamųjų pastatų statybos sąnaudų elementų kainų pokyčiu, palyginti su 1998 m. liepos 1 d. gyvenamųjų pastatų statybos sąnaudų elementų kainomis. Šioje dalyje nustatyta tvarka apskaičiuota kaina papildomai mažinama 50 procentų“
Sąnaudos
Kiek savivaldybės biudžetui kainavo teisminis ginčas su būsto nuomininku (savininku), tikriausiai be didelio noro priversto tapti Ieškovu, istorija nutyli. Ir nė vienam Kauno politikui viešai transliuojamame savivaldybės tarybos posėdyje „tokios detalės“ nerūpėjo. Kauniečių išrinktiesiems nekilo noro pasidomėti, kas inspiravo tokį ginčą, išsiaiškinus, jog didžioji dalis namo P. Kalpoko gatvėje ploto seniai buvo privatizuota? Ar dažni tokie ginčai, o gal jie susiję su objektu (ne butu, bet atskiru namu Žaliakalnyje), į kurį kažkas „nusitaikė“?
Kaip bebūtų, tačiau teismo nutartis, „kuria tvirtinama Taikos sutartis, yra pagrindas Ieškovui savo vardu Nekilnojamojo turto registre įsiregistruoti nuosavybės teisę į 73/100 56,48 kv. m bendrojo ploto gyvenamojo namo (…) P.Kalpoko g. 12A“.
Beje, dokumente, kuriam pritarė vietos politikai, paminėta, jog „Šalys patvirtina, kad visi tarpusavio įsipareigojimai buvo tarp Šalių aptarti individualiai ir atitinka Šalių valią bei pagrįstus interesus. Šalys patvirtina, kad ši Taikos sutartis yra Šalims priimtinas susitarimas. (…) . Šalims yra žinoma, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama“.
Patvirtinus Taikos sutartį, Ieškovas, kaip sutarta, atgaus 75 procentus jo sumokėto žyminio mokesčio. Bet „Šalys nereikalauja (atsisako, jeigu tokių būtų) viena iš kitos atlyginti jokių kitų išlaidų, kurios nėra aptartos šioje Taikos sutartyje, ir/ar sumokėti jokių kitų nuostolių ar kompensacijų, kurios nėra aptartos šioje Taikos sutartyje, ir/ar įvykdyti jokių kitų prievolių, kurios nėra aptartos šioje Taikos sutartyje.
Kiekviena Šalis lieka prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų ir kompensacijos iš kitos Šalies nereikalauja. Teismo pašto išlaidas ar kitas išlaidas valstybei, jeigu tokios būtų patirtos, dengia Ieškovas“.
Svarbu žinoti, kad „Teismo patvirtinta Taikos sutartis jos Šalims turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas“.
