Šie metai, kalbant apie erkes, sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) vyriausiosioji specialistė, medicinos entomologė Milda Žygutienė, – išskirtiniai. Anot jos, nuo 2024 metų kovo pabaigos iki 2025 metų vasario vidurio gamtinės sąlygos buvo palankios erkių aktyvumui beveik visus metus: „Anksčiau tarp sezonų būdavo apie trijų mėnesių pertrauka, o šiemet – vos dvi paskutinės vasario mėnesio savaitės.“ Tad nors parsinešti erkę namo buvo galima praktiškai visus metus, dabar jos yra itin aktyvios ir išbadėjusios, o tinkama prevencija yra privaloma net daugiabučių namų kiemuose.
Pavojus užsikrėsti erkių platinamomis ligomis – visoje Lietuvoje
„Jau nuo kovo pradžios, priklausomai nuo vietovės, temperatūra vėl buvo palanki erkių aktyvumui. Ir, aišku, dabar yra aktyvios visos, kurios sėkmingai peržiemojo. Jos visos yra alkanos, visų vystymosi stadijų, ir visoms joms yra būtina gauti šiltakraujo gyvūno kraujo – erkės visiškai neišrankios, jos maitinasi bet kokio šiltakraujo gyvūno krauju, ir jeigu žmogus pasitaiko erkės kelyje, ji jo neatsisako“, – konstatuoja NVSC vyr. specialistė.
Nors erkiniu encefalitu užsikrėtusių erkių dalis nedidelė – apie 1 proc., Lietuva pagal sergamumo rodiklius, sako M. Žygutienė, pirmauja Europoje. Kur kas daugiau erkių – net apie 25–30 proc. – nešioja Laimo ligos sukėlėją. Nors pavojingos ne visos įsisiurbusios erkės, visur yra tikimybė pasigauti būtent tą, kuri nešioja užkratą.
„Lietuvoje nėra nė vieno administracinio rajono, kuriame nebūtų nustatytas erkinio encefalito virusas ar Laimo ligos sukėlėjas“, – tikina pašnekovė.
Tad kadangi „saugių zonų Lietuvoje nėra“, todėl, priešingai nei manoma, užsikrėsti galime net daugiabučių namų kamuose – ne tik miškuose. Tas pats pasakytina ir apie parkus.
„Vingio parke tai tikrai… Jeigu nulipsite nuo asfalto ir eisite per žalią zoną, tai tikimybė labai didelė. Visuose parkuose erkių tikrai yra. O jeigu jų yra, tai galima ir nukentėti. Miestai tapo tarsi žaliais koridoriais tarp natūralių erkių buveinių, bet kadangi labai žalumą vertiname, tai ir tuos parkus įrenginėjame, o tai ir sudaro sąlygas erkėms išplisti – netgi netikėtoje zonoje, ypač rajonuose, kurie turi prieigą prie miškelio ar pamiškės. Tai netgi miegamuosiuose rajonuose, tarp namų, vaikštant žolynu, galima sutikti erkę“, – teigia M. Žygutienė.
Svarbiausia – prevencija
Tad akivaizdu, kad šių parazitų lengvai išvengti gali nepavykti. Dėl šios priežasties medicinos entomologė ragina gyventojus imtis visų galimų prevencinių priemonių, kad užkrato rizika būtų sumažinta iki minimalios.
„Jeigu kalbame apie erkinį encefalitą, tai turime vakciną, kuri yra labai efektyvi priemonė. Lietuvis kiekvienas turėtų būti pasiskiepyjęs, kuris išeina iš namų, o kartais nereikia ir iš namų išeiti – yra pačių įvairiausių kazusinių situacijų, kai erkę ir augintiniai parneša, ir su grybais parsinešamos“, – aiškina M. Žygutienė.
Specialistė primena, kad 50–55 metų amžiaus asmenims valstybė finansuoja vakcinas nuo erkinio encefalito. Pasiteiravus, ar šiuo metu skiepytis dar ne per vėlu, M. Žygutienė pastebi, kad galima pasiskiepyti pagal skubią schemą – kai per trumpą laiką gaunamos dvi vakcinos, o po antrosios, praėjus dviems savaitėms, susidaro imunitetas.
„Tik tiek, kad paskui reikia ta rekomenduojama schema skiepytis toliau, neužmiršti, kad mes ne tik šiam sezonui skiepijamės, bet visam likusiam gyvenimui. O tiems, kuriems valstybė finansuoja, tai jiems ir pradinė shcema yra finansuojama, ir palaikomosios dozės, kurios yra rekomenduojamos kas 5 metai“, – aiškina ji.
Ji taip pat primena, kad „nuo Laimo ligos dar neturime vakcinos, bet veikia visos kitos priemonės.“ Tarp jų – ir tinkama apranga, ir specialūs repelentai.
„Reikia dėvėti ilgas kelnes, užsegtus marškinius arba kažkokį kitą viršutinį drabužį ilgomis rankovėmis, dėvėti galvos apdangalą. Ypatingai reikia saugoti vaikus, todėl, kad erkė turi mėgstamą aukštį – iš medžio jos nekrenta, jos tiesiog laukia ant žolių, augalų ir lipa iki metro aukščio, o vaikai kaip tik ir yra tokio ūgio, tai labai dažnai vaikams jos įsisiurbia į galvinę dalį. Kuo tas yra blogai? Jeigu į plaukuotą dalį įsisiurbia, tai labai vėlai galime ją pastebėti. Jau kai pradės niežėti ar šukuojant ir glostant užklius, reiškia, kad bus besimaitinanti jau ne pirmą dieną.
Dar labai svarbu repelentai – erkes atbaidančios medžiagos. Repelentą pasirenkant reikia skaityti gamintojo aprašą – ar jis tikrai tinka erkėms, nes erkei atbaidyti reikia daug didesnės koncentracijos veikliosios medžiagos nei uodams. Uodą galima atbaidyti ir stipria aromatinga medžiaga, erkės – tikrai ne. Česnakas irgi nepadeda, kas jau čia dabar labai dažnai reklamuojama“, – akcentuoja specialistė.
Visgi, sako ji, siekiant apsisaugoti nuo Laimo ligos, svarbiausia gerai apžiūrėti kūną ir rastą erkę pašalinti kuo skubiau.
„Grįžus iš pasibuvimo gamtoje, svarbu apsižiūrėti, ar nėra įsisiurbusios erkės. Jeigu erkei neleisime išbūti ilgiau paros, kai kurių šaltinių teigimu – dviejų parų, ant mūsų kūno, tai yra prevencinė priemonė prieš Laimo ligą, kadangi erkinio encefalito virusą erkė perduoda tuoj pat besisiurbdama, nes virusas lokalizuojasi erkių seilių liaukose, o Laimo ligos sukėlėjui reikia ženkliai ilgesnio laiko, kad jis atkeliautų iš žarnyno ir patektų į žmogaus kraują. Todėl mes kalbame apie 24–36 valandas. Tai kuo jūs anksčiau pašalinsite, jeigu ji ir buvo infekuota, tuo didesnė tikimybė, kad ji nespėjo perduoti sukėlėjo“, – pabrėžia pašnekovė.
Svarbu pabrėžti, kad apžiūrėti reikia ne tik save, bet ir augintinius. Žmonės dažnai linkę manyti, kad gyvūnus puola kitokios erkės, kurios nėra pavojingos žmonėms. Tai – mitas.
„Nėra šuninės arba žmoginės erkės – mus ir mūsų augintinius puola tos pačios erkės. Tik, ko gero, augintiniams pamatoma ta erkė tada, kai ji patampa kaip uoga, būna praradusi visas kūno linijas, jeigu dar tokias turėjo, nes kūnas yra maišas, kuris pripumpuojamas kraujo – kojytės susitraukia į pagurklį ir ji atrodo kaip kitas gyvūnas. O alkana ji plokščia ir jos kojos išsidėsčiusios per visą kūną proporcingai. Tai galbūt todėl žmonėms atrodo, kad čia kita erkių rūšis, nes alkaną erkę, ypatingai ant naminio gyvūno kailio, labai sudėtinga pamatyti“, – svarsto NVSC vyr. specialistė.
Kaip tinkamai pašalinti ir kiek laiko save stebėti?
Pasiteiravus, kaip tinkamai erkę pašalinti, medicinos entomologė aiškina, kad tai reikia daryti staigiu judesiu, traukiant į viršų, jokiu būdu negalima jos niekuo tepti – traukimas turi vykti sausuoju būdu.
„Ką turime po ranka, tas tinka, o jeigu nieko neturime – tiks ir mūsų nagučiai, svarbu, kad pašalintume erkę. Žaizdą dezinfekuojame, rankas nusiplauname ir kalendoriuje pasižymime datą, kada tas įvyko. Kūną stebime iki mėnesio – apie 30 dienų. Klasikinis inkubacinis periodas yra apie 2 savaitės, bet tai gali būti ir trumpiau, ir ilgiau. Prie erkinio encefalito pasireiškia į gripą panašūs požymiai – gali būti nedidelė temperatūra, galvos skausmai, raumenų skausmai, ypatingai sprando srityje. Tokius požymius pastebėjus, reikėtų kreiptis į gydytoją.
Prie Laimo ligos dominuojanti rūšis borelijų, kuri sukelia Laimo ligą Europoje ir Lietuvoje, yra ta rūšis, kuri pasireiškia klaidžiojančia eritema – erkės įkandimo vietoje atsiranda raudona dėmė. Sunerimstame tada, kai raudona dėmė tampa 5 ir daugiau centimetrų diametro. Ji turi savybę plėstis – nei skauda, nei dega, tiesiog atsiranda raudona dėmė, o paraudimas suintensyvėja po karštos vonios, po saulės vonios, ramybės būsenoje dėmė gali tapti blankesnė. Pastebėjus raudonę, vėlgi reikia kreiptis į gydytoją“, – teigia specialistė.
