Gegužės 13-ąją organizuotas viešas aukcionas dėl Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių viešosios įstaigos „Prisikėlimo projektai“ dalininko teisių pardavimo laikomas neįvykusiu, kaip ir prieš tai buvę kiti trys tokie patys. Nes jie nesulaukė nė vieno dalyvio, norinčio pirkti iš savivaldybės tai, kas jai nereikalinga.
Kaina sumažinta dar kartą
Šią savaitę miesto savivaldybės taryba pritarė projektui surengti naują aukcioną, tiesa, šįsyk sumažinant „prekės“ kainą ne 10 procentų, kaip pastaraisiais kartais, bet – 50 proc. Numatant, kad viešosios įstaigos „Prisikėlimo projektai“, kurios būstinė Aukštaičių g. 6, savivaldybei priklausančios dalininko teisės būtų parduotos viešo aukciono būdu už ne mažesnę kaip 93 337,63 Eur kainą.
Šio projekto iniciatorius – Kauno miesto savivaldybės meras Visvaldas Matijošaitis. Tarybos sprendimo projekto autorius – Kauno miesto savivaldybės administracijos Strateginio planavimo, analizės ir programų valdymo skyriaus Juridinių asmenų stebėsenos ir analizės poskyrio vyr. specialistas Šarūnas Nomeika.
Skyriaus vedėjai Ritai Motiejūnienei pristatant klausimą miesto tarybos posėdyje, ir tokio „perpus nupiginto varianto“ tikėtina jau penktame aukcione sėkmė sukėlė abejonių valdantiesiems oponuojantiems politikams, – ar neteks netrukus dar kartą priiminėti sprendimo dėl dalininko teisių kainos naujo sumažinimo?
„Iki šiol visi organizuoti aukcionai laikomi neįvykusiais, nes neužsiregistravo nė vienas dalyvis. Pastoviam aukcionų organizavimui naudojami nemaži laiko ir žmogiškieji resursai. Keturiems aukcionams suorganizuoti reikėjo maždaug pusantrų metų laiko.
Viešoji įstaiga „Prisikėlimo projektai“ veiklos nevykdo, neatlieka jokių savivaldybės funkcijų, neteikia viešųjų paslaugų, neturi viešojo administravimo įgaliojimų ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 pakeitimo įstatymo 2 punktu, Kauno miesto savivaldybė privalo pasitraukti iš šios viešosios įstaigos veiklos“, – įsitikinę projekto rengėjai.
Trumpa įstaigos istorija
Naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ primena, kad VšĮ „Prisikėlimo projektai“ buvo įsteigta 2012-aisiais, įregistruota tų metų lapkričio 23-ąją ir tą pačią dieną gavo paramos gavėjo statusą.
Prieš keletą metų rašytoje įstaigos vadovo ataskaitoje minima, jog „Įstaigos veiklos pagrindinis tikslas – Prisikėlimo bažnyčios aplinkos Žemaičių g. 31b sutvarkymas. 2014 metais buvo baigtas Kauno miesto savivaldybės ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuotas „Prisikėlimo bažnyčios šventoriaus tvarkymo projektas“. Panaudojant steigėjų ir rėmėjų lėšas, aplinka buvo tvarkoma toliau“.
Kai buvo daug darbų, įstaigoje dirbo du darbuotojai, 2022-aisiais – jau tik vienas (vadovas), išlaidos, susijusios su jo darbo užmokesčiu, per metus sudarė vos 47 eurus.
Tais pačiais metais VšĮ metinės pajamos siekė 99 eurus, pelnas – 0, gruodį mokesčių sumokėta 1 Eur., per visus metus – 6,64 Eur. nurodyta portale rekvizitai.vz.lt. Jei 2017-aisiais „Prisikėlimo projektai“ ilgalaikio turto turėjo 341 690 eurų vertės, trumpalaikio – 11 882 Eur, o nuosavas kapitalas siekė 101 466 eurus, tai 2022-aisiais jo buvo likę tik 15 691 Eur, ilgalaikio turto nebebuvo, trumpalaikio – 17 010 Eur.
Tarp kitko, kaip nurodyta 2023 metų kovą rašytoje (ir viešai paskelbtoje) ataskaitoje apie VšĮ „Prisikėlimo projektai“ veiklą 2022-aisiais, „2020 metais padidėjo dalininkų kapitalas – Kauno miesto savivaldybė skyrė 14 093,00 Eur techninio projekto, skirto sukurti galimybę pasikelti į apžvalgos aikštelę, esančią Prisikėlimo bazilikos bokšte, finansavimui“.
Įstaigos vadovo Vytauto Grigaravičiaus ataskaitoje teigiama, kad „VšĮ „Prisikėlimo projektai“, vykdydama projektą „Paminklinės Prisikėlimo bažnyčios aplinkos Kaune, Žemaičių g. 31B, tvarkymas“, sukūrė ilgalaikį materialųjį turtą (…) Materialusis turtas, kuris buvo įvertintas įsigijimo savikaina – 854 223,65 Eur. 2020.09.30 šis turtas tapo nudėvėtas, tačiau toliau naudojamas. Sukurtas ilgalaikis materialusis turtas išskaidytinas pagal kilmės šaltinį: – Kauno miesto savivaldybės dalininko įnašo dalis – 241 948,37 Eur; – ES fondų lėšų dalis – 289 620,02 Eur; – Kauno miesto savivaldybės dotacijų dalis – 322 655,26 Eur.“
Nepatraukli prekė
Galima spėti, kad nustojusi veikti viešoji įstaiga „Prisikėlimo projektai“ tikrai nebeturi patrauklumo, kad kažkam pasirodytų vertinga tapti jos dalininku. Tai puikiai supranta savo „ūkišku požiūriu ir per naudos prizmę“ į miesto valdymą žvelgiantis 2015-ąisiais pirmasis kauniečių tiesiogiai išrinktas Kauno meras V. Matijošaitis.
Sovietų paversta didžiausia darbuotojų skaičiumi šalies gamykla (Radijo) Prisikėlimo bažnyčia – paminklas – atstatyta (aukotojų, valstybės, savivaldybės lėšomis), projektai įgyvendinti. Ko daugiau bereikia?
Kam tie aukcionai, jei galima likviduoti „veiklos nevykdančią“ viešąją įstaigą bendru jos steigėjų sutarimu? Bet vienu atveju (kaip šiuo) meras imituoja rūpestį „dėl viešųjų finansų“, siekdamas nors dalį atgauti savivaldybės biudžetui to, kas buvo išleista. O kitais atvejais jis lengva ranka imasi įgyvendinti „iš šalies“ ateinančias iniciatyvas pastatyti mieste kokį paminklą, tam skiriant šimtus tūkstančių savivaldybės biudžeto lėšų, kadangi… iniciatoriai tuo tikslu surinkę iš aukotojų mažiau nei 10 tūkst. eurų.
Na, taip, teisės aktai nurodo viešo aukciono būtinybę, norint savivaldybei atsisakyti viešosios įstaigos dalininko teisių. Įstaigos, kuri buvo įsteigta dar iki V. Matijošaičio išrinkimo meru, jam būnant savivaldybės tarybos nariu. Įstaigos, kuri investuodama į išskirtinės Kauno Žaliakalnio vietos, į aplinkos prie paminkline vadinamos Prisikėlimo bažnyčios sutvarkymą, tuo pačiu investavo mokesčių mokėtojų pinigus į dalelę miesto infrastruktūros. Neabejotinai tai mato ir kauniečiai, ir nuo Prisikėlimo bažnyčios stogo dažnai Kauno panoramą norintys apžvelgti turistai.
Trečias kartas, deja, irgi melavo
Po nesusisekusio aukciono, dalininko teisių kainą „numušti“ galima maksimaliai 10 proc. Tris kartus taip ir padaryta. Bet…
„Aukciono pradinė pardavimo kaina, lyginant su pirmuoju, sumažinta 69 395,06 Eur (nuo 256 070,33 Eur iki 186 675,27 Eur). Pritarus projektui, aukciono pradinė pardavimo kaina sumažėtų 50 proc.: nuo ne mažesnės kaip 186 675,27 Eur iki ne mažesnės kaip 93 337,63 Eur. Aukciono pradinė pardavimo kaina būtų sumažinta ketvirtą kartą“, – taip buvo paaiškinta Kauno politikams, prieš tarybai priimant sprendimą dėl penktojo aukciono, kuriame viešosios įstaigos „Prisikėlimo projektai“ steigėjos – Kauno miesto savivaldybės – dalininko teises vėl bus mėginama parduoti.
Sprendimas priimtas, – aukcionas bus organizuojamas. Penktasis, kažin, ar paskutinis? Ar šiandien lemta išsipildyti miesto mero V. Matijošaičio iniciatyvai susigrąžinti nors dalį to, ką savivaldybė įdėjo (kaip dalininkė) į „Prisikėlimo projektų“ veiklą?
Kas tuomet, jei ir vėliau nebus norinčių tas teises pirkti iš miesto savivaldybės, tarp kurios prievolių yra ir aplinkos prie kultūros paveldo paminklų (ir kitų viešų vietų) tvarkymas? Ar kaina nustojusios „vykdyti veiklą“ viešosios įstaigos dalies (dalininko teisių) bus mažinama iki 1 euro? Tokiu atveju gal iniciatyvos autorius ar jo išskirtinai versli šeima taps viešosios įstaigos dalininko teisių pirkėjais?
Žinoma, tai – ne sklypas ir ne pelną nešantis objektas, bet kaip sakoma, visko į valias turint, galima pasistengti dėl garbės ar dėl įvairovės.
Kaip ten bebūtų, kažkam teks pasistengti, kad tarp viešosios įstaigos „Prisikėlimo projektai“ dalininkų būtų sutarta, kaip išeiti iš tokios situacijos. Kad vietos politikai galėtų vieningai savivaldybės taryboje nuspręsti daugiau nevarginti administracijos tarnautojų beprasmiu darbu, rengiant naujus aukcionus, ir baigti tą nuo 2023-ųjų besitęsiantį „žaidimą“, stengiantis kam nors įsiūlyti keliskart nupigintą prekę.
