Praėjusių metų rugpjūtį 140 km/h greičiu lėkęs VW vairuotojas rėžėsi į „Volvo“ automobilį, kurį vairavo jaunas policijos pareigūnas Mantas Taravuras, po kiek daugiau nei savaitės miręs ligoninėje. Šiandien VW vairuotojas Simonas Liudžius Kauno apygardos teisme teisiamas ne tik dėl nelaimės sukėlimo, bet ir žmogžudystės. Teisme jauno amžiaus kaltinamasis savo veiksmų paaiškinti nesugebėjo.
Ketvirtadienio popietę su kraupia avarija susijusi byla buvo pradėta nagrinėti Kauno apygardos teisme. Prokuroras Edvinas Alosevičius pagarsino kaltinamąjį aktą.
Remiantis kaltinamuoju aktu, 2024 m. rugpjūčio 21 d. Kaišiadorių r. sav., vairuodamas automobilį „VW Tiguan“ jis (S. Liudžius) pažeidė Kelių eismo taisyklių 119 p. ir 127 punktų, 3 priedo I skyriaus 1.4 p. reikalavimus, tuo, kad viršijo leistiną važiavimo greitį – 70 km/h, jis važiavo ne mažesniu nei 123 km/h greičiu, nesuvaldė vairuojamo automobilio, esant ištisinei geltonai linijai, išvažiavo į priešpriešiniam eismui skirtą juostą ir susidūrė su automobiliu „Volvo V50“, taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu nukentėjęs Mantas Taravuras nuo patirtų sužalojimų gydymo įstaigoje mirė.
Anksčiau S. Liudžiui buvo pareikšti kaltinimai pagal BK 281 str. 5 d. (avarija, kurios metu žuvo žmogus), byla perduota nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams.
Tačiau buvo iš dalies patenkintas nukentėjusiųjų advokatės Aušros Ručienės pateiktas skundas ir kaltinimai buvo perkvalifikuoti – dabar S. Liudžius kaltinamas ne tik avarijos sukėlimu, bet ir nužudymu (pagal BK 129 str. 1 d.). Pagal dalykinį teisingumą byla perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui.
Susirinko pilna salė
Į teismo salę ketvirtadienį susirinko nemažai nukentėjusiojo artimųjų. Dalis jų sunkiai sulaikė ašaras, ypač kai kaltinamasis duodamas parodymus pradėjo pasakoti apie lemtingą eismo įvykį.
Kaltinamasis S. Liudžius nurodė, jog yra gimęs 1999 m . liepos 5 d., Šakių rajone. Jis turi Lietuvos pilietybę, yra vedęs, mažamečių vaikų neturi.
Turi aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, šiuo metu dirba įmonėje ir eina darbų vadovo pareigas. Gyvena Gėlių g., Kauno rajone, nuosavame name.
S. Liudžius nurodė, jog anksčiau teistas nebuvo, tačiau kelis kartus buvo baustas administracine tvarka. Minėjo, kad gal tris kartus buvo baustas ir už greičio viršijimą.
Teisėja Odeta Gruodienė nurodė, jog daugelis artimųjų sulaukė draudimo kompensacijų, siekiančių nuo 14 iki 25 tūkst. eurų. Dar nukentėjusysis sumokėjo 7 tūkst. eurų už nukentėjusiųjų patirtas teisinių paslaugų išlaidas ikiteisminio tyrimo metu.
Vienos iš nukentėjusiųjų advokatė Aušra Ručienė prašė teismą nusikaltimą perkvalifikuoti kaip padarytą tyčia. Anot žinomos advokatės, ekspertizės išvadoje konstatuota, jog S. Liudžius lėkė net 142 km/h greičiu, viršijo leistiną greitį kone dvigubai.
„Laikytina, kad kaltinamojo elgesys rizikingas (…).
Vargu ar profesionalus vairuotojas galėtų sustabdyti automobilį vairuojant 142 km/h greičiu“, – abejojo A. Ručienė.
Pagal Lietuvos įstatymus, kaltinamasis parodymus duoti gali ir paskutinis. Tačiau nei S. Liudžius, nei jo gynėjas tvirtos nuomonės šiuo klausimu neturėjo.
„Kaip teismas nuspręs, taip ir darysim“, – sakė kaltinamojo gynėjas.
Byloje yra pareikštas vienas civilinis ieškinys – žuvusio policininko sugyventinė siekia prisiteisti 30 tūkst. eurų kompensaciją. Šiuo metu draudimas jai yra priteisęs 12 tūkst. eurų kompensaciją. Kiti nukentėjusieji teigė, jog civilių ieškinių neteiks.
Teisėja tuomet nusprendė bylą nagrinėti įprasta tvarka – parodymus pirmasis davė kaltinamasis.
S. Liudžius savo kaltę pripažino dėl pagal BK 281 str. 5 d. pareikštų kaltinimų, bet ne dėl A. Ručienės prašymu pateiktų kaltinimų nužudymu.
Kaltinamojo gynėjas dar siūlė atleisti S. Liudžių nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau teisėja informavo, jog tokį prašymą reikėjo pateikti gerokai anksčiau.
Savo veiksmų paaiškinti nesugeba
Duodamas parodymus S. Liudžius aiškino, kad važiavo iš Vilniaus į Kauną, automagistrale Vilnius-Kaunas-Klaipėda, avarija įvyko Kaišiadorių rajone. Sakė, kad norėjo pasiimti telefoną iš salono, esančio „Mega“ prekybos centre, Kaune.
S. Liudžius aiškino, jog važiavo dieną, apie trečią ar pusę keturių val. Iš Kauno į Vilnių jis važiuoja kiekvieną dieną, tikino, jog ir tą kartą važiavo taip pat, „pagal navigaciją“.
Kaltinamasis patvirtino, kad važiavo „Volkswagen Tiguan“ automobiliu, kuris priklauso ne jam, o įmonei.
Pasak kaltinamojo, jis važiavo įsijungęs „autopilotą“, apie 130-135 km/h greičiu.
Nepastebėjo, kad kelias susiaurėja dėl vykdomo remonto, savo žodžiais tariant, „gal pražiopsojo“. Nors vėliau teisėjai paklausus tvirtino, jog šiuos kelio remonto darbus anksčiau važiuodamas šiuo keliu buvo pastebėjęs jau prieš pusę metų.
Važiuodamas dideliu greičiu, jis užkabino kelio ženklus, o to tėškėsi į automobilį priešingoje eismo juostoje. Kaip sakė, visa tai buvo „sekundžių reikalas“.
Kaltinamasis susilaukė klausimų tiek iš teisėjos, tiek iš nukentėjusių, kodėl ekspertizėje užfiksuotas 142 km/h greitis, o ne S. Liudžio minėtas 130-135 km/h greitis. Jis sakė, jog galbūt prieš pat eismo įvykį netyčia nuspaudė greičio pedalą – neva dėl to galėjo būti užfiksuotas didesnis greitis.
Anot kaltinamojo, kažkoks žmogus, tikriausiai važiavęs priešinga kryptimi, padėjo atidaryti sumaitoto automobilio dureles, išlipti kaltinamajam, taip pat bandė suteikti pagalbą sužalotam policininkui.
Atsiprašyti nesugebėjo
Vienas iš nukentėjusiųjų advokatų klausė S. Liudžio, ar šis neturi galvos traumų, ar kitų medicininių problemų.
„Jūs nematėte berods trijų ženklų. Kaip galėtumėte tai paaiškinti?“, – stebėjosi advokatas.
Advokatas dar klausė, ar kaltinamasis užmigo prie vairo, ar užsižiūrėjo į vieną tašką.
S. Liudžius savo veiksmų paaiškinti taip ir nesugebėjo. Paklaustas, ar iki šiol artimųjų atsiprašė, šis sakė, jog daugiausiai bendravo su jų advokatais.
Tiesa, kaltinamojo gynėjas pasiūlė atsiprašyti teismo salėje. Tačiau šis nerado tam „tinkamų žodžių”.
„Būtum važiavęs normaliai, ir viskas būtų buvę normaliai“, – galiausiai pasakė mirusio jaunuolio tėvas.
Mirusiojo tėvas neslėpė apmaudo
Po kaltinamojo apklausos, sekė nukentėjusiųjų parodymai. Pirmasis parodymus davė mirusio jauno policininko tėvas.
Jis pasakojo, jog įvykio dieną darbavosi pas kaimyną, tuomet sužinojo, jog jo sūnus atsidūrė ligoninėje. Tuomet bandė sūnui skambinti, bet atsiliepus pareigūnui sužinojo, jog sūnus pateko į eismo įvykį ir yra gydomas Kauno klinikose.
Kodėl sūnus tuomet važiavo automobiliu, jis nežino – sakė, kad galbūt keliavo pas draugus. Aiškino, jog santykiai su sūnumi buvo geri, „normalūs“.
Vienas iš nukentėjusiųjų advokatų klausė, ar tėvas pats vairuoja automobilį ir kaip vertina šį įvykį. Į šį klausimą žuvusio jaunojo pareigūno tėvas atsakė neslėpdamas emocijų.
„Liaudiškai tariant, galiu pasakyti – pochuizmas.
Auga išverstaakių karta, kuri nieko nepaiso. Proto ribose važiuojant, tokio įvykio nebūtų“, – teigė žuvusiojo tėvas.
Po jo parodymus davė mama. Ji tikino, kad santykiai su sūnumi buvo geri, šis padėdavo, kai tik tėvai paprašydavo.
Įvykiai turėjo milžiniškas pasekmes
Teisme apklausta ir žuvusio pareigūno M. Taravuro sugyventinė.
Ji teigė, jog su žuvusiuoju kartu gyveno penkis metus ir penkis mėnesius. Planavo kartu įsigyti namus, kurti kartu šeimą. Abu dirbo.
Teisme ji teigė, jog kraupi avarija turėjo milžiniškas pasekmes jos gyvenimui. Tikino, jog po įvykių jai rimtai sutriko fizinė sveikata, o patys įvykiai paliko milžinišką psichologinę traumą.
Maža to, ji patyrė ir finansinių sunkumų. Mat pora gyveno kartu, abu dirbo, o pareigūnui žuvus, teko už gyvenamąsias patalpas mokėti pačiai. Be to, ji vėliau neteko darbo – tiesa teigė, jog tai su eismo įvykiu nesusiję. Ji nurodė, jog šiuo metu dirba du darbus.
Kitas posėdis byloje numatomas liepos 21 d., numatomos tolimesnės apklausos.
