Tai pažymima naujausiame Užimtumo tarnybos (UT) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime, kuriame apžvelgiami po gegužės mėnesio fiksuoti situacijos šalies darbo rinkoje duomenys.
Anot UT specialistų, Kauno apskrities įmonių darbdaviai šiuo metu laukia darbo ieškančių siuvėjų, suvirintojų, elektrikų, metalo apdirbimo staklių derintojų, operatorių, pagalbinių apdirbimo pramonės darbininkų, krovikų, sandėliavimo tarnautojų, statybininkų, montuotojų (kelininkų, pastolininkų), pagalbinių darbininkų, mėsininkų, žuvies išdarinėtojų, aplinkos tvarkytojų, kiemsargių, reklamos ir pardavimo specialistų, buhalterių, administratorių, vairuotojų
Taip pat įsitvirtinti darbo rinkoje Kauno apskrityje daugiau galimybių turi individualios priežiūros, slaugos specialistai, specialiųjų poreikių mokytojai, gydytojai specialistai, greito maisto ruošėjai, virėjai, parduotuvių pardavėjai, socialiniai darbuotojai, pagalbiniai augalininkystės ūkio darbininkai, valytojai.
UT duomenimis, 2025 m. birželio 1 d. Lietuvoje buvo registruota 153,9 tūkst. bedarbių – 1,8 tūkst. (1,2 proc.) mažiau nei prieš mėnesį, tačiau 5,4 tūkst. (arba 3,6 proc.) – daugiau nei prieš metus.
Registruotas nedarbas per mėnesį šalyje sumažėjo 0,2 proc. punkto ir siekė 8,4 proc. Vyrų nedarbas sumažėjo 0,3 proc. punkto iki 8,2 proc., o moterų išliko nepakitęs ir pavasario paskutinio mėnesio gale siekė 8,7 proc. Palyginus su tuo, kas buvo lygiai prieš metus, tai dabar šalies registruotas nedarbas yra didesnis 0,2 proc. punkto (buvo 8,2 proc.).
Registruoto nedarbo rodikliai gegužę mažėjo 37 savivaldybėse, didėjo – 12-oje, nepakito – 11 savivaldybių. Kauno apskrityje šie rodikliai ir toliau viršija Lietuvos vidurkį. Šiuo metu Kauno apskritis darbo rinkoje registruotu nedarbu dalinasi antrąją vietą su Utenos apskritimi (abiejose rodiklis vienodas – 9 proc.), o didžiausiu nedarbu šalyje pirmauja Panevėžio apskritis (birželio 1-osios duomenimis, – 9,2 proc. ).
Per gegužę registruotas nedarbas Kauno apskrities savivaldybėse sumažėjo vos 0,1 proc., Kauno mieste – liko toks pat, koks buvo šio mėnesio pradžioje (9,5 proc., skaičiuojant nuo visų savivaldybės teritorijoje gyvenančių darbingo amžiaus žmonių).
Lygiai prieš metus, kaip skelbė naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“, Kauno apskritis bedarbių turėjo santykinai daugiau už visas kitas Lietuvos apskritis (8,8 proc.), tačiau Kauno mieste nedarbo rodiklis siekė 9,1 proc., o Kauno rajone – 8,1 proc. darbingo amžiaus gyventojų.
Baigiantis šiemetiniam pavasariui, Kauno apskrityje labiausiai (0,5 proc.) registruoto nedarbo rodiklį sumažinti pavyko Kėdainių rajono savivaldybei, – čia kaip pažymi viena iš UT sudarytų statistinių lentelių, fiksuotas 7,8 proc. nedarbas. Lygiai toks pat rodiklis yra ir greta apskrities didžiausios savivaldybės (Kauno miesto) esančiame Kauno rajone. Bedarbių jo teritorijoje praeitą mėnesį sumažėjo nuo 8,1 proc. iki 7,8 proc. (2025 m. birželio 1 d.).
Remiantis SODRA operatyviniais duomenimis, 2025 m. birželio 1 d. visoje Lietuvoje apdraustųjų / dirbančiųjų buvo 1,46 mln. – 0,9 tūkst. asmenų arba 0,06 proc. mažiau nei prieš mėnesį (2025-05-01).
Prasidedant vasarai, Kaunas turėjo 17 851 Užimtumo tarnyboje registruotą bedarbį, tris kartus už miestą mažesnė Kauno rajono savivaldybė – 5 655.
