Vasara su šalčio prieskoniu: istorinės birželio šalnos ir sniego danga Lietuvoje

Sniegas Birželį 1928 m. / Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuotr. / „Orai ir klimatas Lietuvoje“
Sniegas Birželį 1928 m. / Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuotr. / „Orai ir klimatas Lietuvoje“

Paskutinysis pavasario mėnuo Lietuvoje buvo vienas vėsiausių stebėjimų istorijoje, o naktimis bei anksti rytais kamavusios šalnos pridarė nemažai žalos ūkininkams. Visgi, kaip teigia meteorologai, šalnų dirvos paviršiuje kartais pasitaiko ir birželio pradžioje, o istorija mena ir vasaros pradžioje dalį Lietuvos, taip pat ir Kauną, nubalinusį sniegą.

„Nors birželio pradžioje šalnų dirvos paviršiuje kartais pasitaiko, tačiau ore jos yra labai retas reiškinys. Vis dėlto, prieš du metus buvo išmatuotas naujas birželio 4-osios šalčio rekordas, kuomet tekant Saulei Varėnoje ore atšalo iki 1 laipsnio šalčio“, – pirmadienį įrašą pradėjo Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Specialistų teigimu, tokia oro temperatūra birželio mėnesį laikytina labai žema, kadangi daugelyje šalies vietovių dar nebuvo užfiksuota.

Informuojama, jog pačios žemiausios birželio oro temperatūros rekordai priklauso Šilutei ir Varėnai.

„Lygiai prieš 48 metus birželio 1-osios rytą buvo nevasariškai šalta. Šaltukas Šilutėje paspaudė net iki 2,7 laipsnių šalčio, o Varėnoje – iki 2,5 laipsnių šalčio. Dirvos paviršiuje buvo dar keletu laipsnių šalčiau, todėl šis reiškinys laikomas stichiniu ir labai pavojingu daugeliui augalų“, – šalčio pirmąjį kalendorinės vasaros mėnesį rekordu dalijosi tarnyba.

Anot jų, minėtą žemą temperatūrą lėmė vietinės aplinkos sąlygos: Šilutėje dirvožemiai durpingi, o Varėnoje – smėlingi bei lengvai išspinduliuoja šilumą ir atvėsta.

Specialistai atkreipia dėmesį į tai, kad visi žemiausios oro temperatūros rekordai Lietuvoje užfiksuoti pakankamai seniai, tai galima matyti ir tarnybos pasidalintame žemėlapyje – kaip matoma, patys seniausi šalčio rekordai, užfiksuoti prieš beveik šimtmetį, fiksuoti Kaune, Kėdainiuose (Dotnuvoje), Panevėžyje ir Telšiuose.

„Įdomu tai, jog 1928 m. birželio 2 d. (buvo ypatingai šaltas birželis ir visa vasara) dalyje Lietuvos nemažai prisnigo. Kaune – 6 cm, Marijampolėje ir Lazdijuose – 4 cm, Šikšnių dvare (Vilkaviškio r.) – 3 cm, Katiliškiuose (Marijampolės r.) ir Varėnoje – 2 cm, o Prienuose – 1 cm.“, – orų anomalijomis ir sniego vasarą istorija dalijosi meteorologai.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos teigimu, paskutinį kartą vienas iš vėsiausių birželio mėnesių buvo 2004-aisiais – vidutinė oro temperatūra tuomet siekė 13,9 laipsnius šilumos, kai daugiametė norma yra bent 15,9 laipsnių šilumos.

Meteorologai pasakojo, jog itin šaltas birželis pasitaikė ir 1976 metais, kuomet vidutinė temperatūra siekė vos 12,9 laipsnius šilumos, o dar šalčiau būta ir 1928-ųjų birželį, kai vidutinė temperatūra tesiekė apie 11 laipsnių šilumos.

„Tokia reikšmė yra žema net ir lyginant su šių laikų geguže, jau nekalbant apie birželį. Neigiamą temperatūros anomaliją visais atvejais lėmė šaltos oro masės atslinkusios nuo Arkties regiono“, – teigė specialistai.

Sniegas pasirodė kartu su kalendorine vasara

Plačiau apie prieš beveik šimtmetį birželio 2-ąją dalyje Lietuvos fiksuotą sniegą socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje „Orai ir klimatas Lietuvoje“ papasakojo ir meteorologas Gytis Valaika.

„Šių metų gegužė buvo viena vėsiausių stebėjimų istorijoje, bet praeityje buvę ir labai vėsių birželių. Štai, prieš beveik šimtmetį, birželio pradžioje dalyje Lietuvos buvo susidariusi sniego danga, kuri išsilaikė net keletą dienų“, – įrašą pradėjo G. Valaika.

Jo teigimu, šis meteorologinis įvykis buvo įamžintas netgi nuotraukose, kuriomis specialistas įraše ir pasidalijo.

„Tais laikais meteorologijos stočių tinklas nebuvo tankus, bet snigimo ir sniego dangos faktas buvo užfiksuotas“, – rašė meteorologas.

Storiausia sniego danga 1928-ųjų birželio 2 dieną, anot sinoptiko, buvo išmatuota Kauno meteorologijos stotyje – fiksuoti net 6 cm sniego.

„Birželio 1 d. šioje stotyje išmatuota 1 cm, o prie matavimo duomenų paliktas įrašas „birželio 1 d. vakare apie 6 val. pradėjo snigti ir sniegas krito visą naktį“, – istoriniais faktais dalijosi G. Valaika.

Jis taip pat dalijosi, jog tą pačią birželio 2-ąją sniego danga išmatuota ir Marijampolėje bei Lazdijuose – 4 cm, Šikšnių dvare (Vilkaviškio r.) – 3 cm, Katiliškiuose (Marijampolės r.) ir Varėnoje – 2 cm, Prienuose – 1 cm. Sniego danga buvo susiformavusi pietvakarinėje ir pietinėje Lietuvos dalyse.

„Nepaisant to, kad sniego danga susidarė ne visoje Lietuvoje, snigo ir kituose Lietuvos regionuose. Birželio 1–2 dienomis snygis fiksuotas Dotnuvoje, Joniškyje, Molėtuose, Palangoje, Panevėžyje, Tauragėje, Ukmergėje ir Vilniuje. Birželio 3 d. sniego jau neliko“, – orų anomalijas aprašė meteorologas.

Anot G. Valaikos, nors tais metais Lietuvoje ir snigo bei buvo susidariusi sniego danga, tačiau labai atšalę nebuvo – daugelyje vietovių minimali oro temperatūra siekė 0–2 laipsnius šilumos.

„Statistika rodo, jog 1928 m. birželis Lietuvoje buvo beveik pats šalčiausias per visą stebėjimų istoriją. Vidutinė birželio mėn. oro temperatūra buvo panaši į gegužės ir siekė apie 11 laipsnių (t. y. apie 5 laipsniais šalčiau nei šių laikų birželio vidurkis). Be to tų metų vasara buvo tokia trumpa, kad 1928 metus galima netgi įvardinti kaip metus be vasaros (šiltų dienų buvo labai mažai)“, – įraše pasakojo meteorologas.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA