Vyriausybė praėjusią savaitę pritarė pakoreguotam po konsultacijų su verslu ir visuomene mokestinių įstatymų paketui. Tik pradėjus teikti įstatymus Seimui, jų priėmimas strigo, bet Vyriausybei pataisius, įstatymo projektas priimtas svarstyti.
Vyriausybės patvirtintą mokestinių įstatymų paketą parengusi Finansų ministerija prognozuoja, jog įgyvendinus mokestinių įstatymų paketą, papildomos pajamos gynybai 2026 m. sudarys 345,7 mln. Eur, o 2027 m. – 513,5 mln. Eur, ir į valstybės ir savivaldybių biudžetus 2027 metais papildomai galėtų būti surinkta 624,6 mln. Eur.
Jei Seimas nepakeis Vyriausybės nuostatos, susijusios su nekilnojamojo turto apmokestinimu, tai savivaldybių tarybos turės nuspręsti, kiek jų gyventojai mokės už pirmąjį savo būstą, tačiau mokestinės grindys sumažintos iki 10 tūkst. eurų.
Komercinėms patalpoms siūloma įvesti 50 tūkst. eurų grindų ribą, nuo kurios tektų mokėti mokesčius.
„Atrodo, valdantieji rado saliamonišką sprendimą, kaip išsisukti nuo piliečių pasipiktinimo ir naujų mitingų dėl įvedamo visuotinio NT mokesčio. Atsakomybė už nekilnojamojo turto mokestį bus deleguota savivaldybėms. Šiandien tam pritarė Vyriausybė, spėju, su palengvėjimu pritars ir Seimo dauguma („Jūs ten vietoje aiškinkitės, piktinkitės, piketuokite…“), taip savo komentarą „faisbuke“ pradeda vietos politikė, Kauno miesto savivaldybės tarybos narė Audronė Jankuvienė.
Ji pabrėžia, kad Kauno miesto savivaldybės taryba taip pat tokiu atveju turės priimti reikšmingą sprendimą: koks bus neapmokestinamasis dydis pagrindiniam gyvenamajam būstui Kaune? 100, 200, o gal 450 tūkstančių eurų?
„Pirmas būstas yra pirmo būtinumo poreikis, joks pirmasis būstas neturėtų būti apmokestintas, ir atsižvelgiant į rinkos sąlygas, neapmokestinamoji vertė Kaune turėtų būti pakankamai didelė. Nes iš pirmojo savo būsto žmogus jokių pajamų negauna.
Pirmojo būsto NT mokesčiui dar numatoma 50 proc. lengvata (iki 450 tūkst. eurų vertės), jei savininkas jame yra deklaravęs gyvenamąją vietą. Logiška, jei toji riba Kaune ir sustotų ties 450 tūkst. eurų.
Tačiau jeigu dabar ji ir atrodo įspūdinga, po 2026 m.sausio 1 d. turbūt atrodys kitaip, kai NT bus masiškai pervertintas“, – savo nuomonę klausimu, dėl kurio šiuo metu kyla ypač aršios diskusijos, dėsto politikė.
Pagal Vyriausybės projektą, visam kitam asmens turimam nekomerciniam NT (ne pagrindiniam gyvenamajam būstui) neapmokestinamąjį dydį jau nustatytų valstybė, ir jis siektų 20 tūkst. eurų, kai dabar yra 150 tūkst. eurų. Jo tarifus tarifus nubrėš Seimas.
Savivaldybėms būtų paliekama teisė nuspręsti tik dėl pirmojo, arba pagrindinio, būsto, kur deklaruota gyvenamoji vieta.
O ką apie tai galvoja kauniečiai? Kokia ta turto neapmokestinimo riba ir koks nekilnojamojo turto mokestis (kai surinkti pinigai liktų savivaldybei) turėtų būti? Kokį sprendimą, jeigu prireiktų, kauniečių labui turėtų priimti jų išrinktoji miesto savivaldybės taryba?
Portalo „Kas vyksta Kaune“ žurnalistai pasiteiravo ir Kauno mero Visvaldo Matijošaičio, ką jis mano apie naujus nekilnojamojo turto mokesčių siūlymus, tačiau atsakymo teko laukti ilgokai ir jis papildomai paraginus, gautas ne iš mero, o vicemero Andriaus Palionio.
„Per įvairius šio įstatymo pakeitimus, jau nežinia ar aiškus galutinis tikslas. Matyt, kai ir jei bus galutinė priėmimo stadija, tada galbūt bus aiškiai suformuotas mokesčio tikslas, administratorius ir mechanizmas. Tuomet bus galima konkrečiau komentuoti”, – teigė Kauno savivaldybės atstovas.
