Gyvendama kitoje pusėje gatvės prieš „Žuvinto“ lopšelį – darželį, ko ne kasdien turiu progą pasigėrėti vis gražėjančia jo aplinka, o gegužę – pilnas jo kiemas augalų, kurie žydi, žaliuoja. Tačiau tarsi pritrūkus jame vietos žolynams, dalis gėlių prieš keletą metų buvo įkurdintos gatvėje, ties šaligatviu, palei šios senos, pernai 65 veiklos metus atšventusios švietimo ir ugdymo įstaigos tvorą.
Gegužė vaikams bei jų tėveliams dovanoja nemažai švenčių, pradedant bene reikšmingiausia iš jų – Motinos diena. Gegužę būna rengiamos ir ūgtelėjusių darželinukų palydos į mokyklą.
Šventė, kuri vyko ketvirtadienio vakarą, – „Žuvinto“ ilgametėje istorijoje – išskirtinė, – pirmą kartą Kauno lopšelio – darželio „Žuvintas“ kūrybinė komanda surengė „Baltąjį padėkos vakarą“.
Kadangi plakatas, kviečiantis jame apsilankyti, nuo popietės kabojo prie improvizuotų šventės vartų, tai pro juos, švelniai glostomi baltų kaspinų „filtro“, į darželio kiemą sugužėjo ne tik auklėtiniai su savo tėveliais, bet ir toje pačioje gatvėje gyvenantys mokinukai, vis dar dažnai prisimenantys savąją vaikystės oazę…
Žinau, kad darželio vadovė Jurgita Martinaitienė su savąja kūrybine komanda nuo ryto žvalgėsi į dangų ir spėliojo, ar sinoptikų pranašaujamas lietus aplenks Kauną.
Dangus į pavakarę buvo tikrai apniukęs, bet baltai vilkintiems „Baltojo padėkos vakaro“ svečiams besirenkant prie darželio kieme (sode) balta staltiese užtiesto ir baltų gėlių puokštelėmis padabinto ilgo stalo, viskas tarsi nušvito. Debesis praplėšė ne lietus, o saulė, ir šventė prasidėjo.
Jokių oficialių kalbų čia nesigirdėjo. Kaip ir dera padėkos šventėje, pirmiausia buvo dėkojama. Šįsyk – ne darželio auklėtojoms, mokytojoms ar auklytėms. Padėkos „ne iš rašto, bet – iš širdies“ ir saldžių dovanų krepšeliai buvo skirti vaikų tėveliams.
Vyčio tėveliams – „už projektavimą, konsultacijas darželio interjero klausimais“, Tėjos tėveliams – „už vaikų judesio, šypsenų užfiksavimą, dalyvaujant šokių projekte“, Teodoro tėveliams – „už aktyvią veiklą, savanorystę“, trijų vaikučių – Sofijos, Elizos ir Beno – tėveliams – „už lojalumą, buvimą kartu ir pozityvų, uždegantį pavyzdį“, Mykolo tėveliams – „už idėjas,iniciatyvas, pasiūlymus ir pagalbą, kuriant darželio aplinkas“, Žemynos ir Gusto tėveliams – „už aktyvią veiklą grupėje ir už jos ribų (renginiai, iniciatyvos). Dar padėkota Gabrielės, Jurgio bei kitų vaikų tėveliams. Ypač daug gražių žodžių šventėje savo adresu išgirdo Ąžuolo močiutė, kuri išsiuvinėjo grupės darželinukams prijuostes…
Paskui nuskambėjo muzika, – saksofonu grojo į šventę pakviestas muzikantas. Buvo ir mažų šokėjų, skubėjusių kuo greičiau pakilti nuo balto stalo, nukloto suneštinėmis vaišėmis.
Vaikai netruko pasklisti po darželio žaidimų aikšteles. Tėveliai bendravo tarpusavyje ir su darželio darbuotojomis, kurioms kasdien patiki savo atžalas.
Žinoma, jie pasinaudojo proga „neformalioje aplinkoje“ padėkoti tiek mokytojoms, tiek „Žuvinto“ vadovei už jų rūpestį, džiaugsmą bei meilę, gebėjimą ir sumanumą, siekiant kiekvieno vaiko pažangos, užtikrinant jam aktualių pagrindinių poreikių tenkinimą bei turtinimą, vaikystės džiaugsmus.
Pagal vertybes ir filosofiją, kurias deklaruoja „Žuvinto“ bendruomenė, darželis yra „inovatyvus, skatinantis dialoginę vaikų, mokytojų ir kitų suaugusių sąveiką, savitas edukacinėmis erdvėmis, suteikiantis laisvę ir galimybę per žaidimus kurti vaikų kultūrą“.
Direktorės J. Martinaitienės vadovaujamos pedagoginės, kūrybinės komandos įsitikinimu, „mokymasis ir mokymas neturėtų stovėti priešinguose krantuose ir tik stebėti, kaip teka upė, o turėtų kartu leistis į kelionę. Mūsų užduotis yra padėti vaikui bendrauti su pasauliu ir pasitelkiant visas jų stiprybes, galimybes ir kalbas“.
Septintą dešimtį gyvavimo metų įpusėjęs vaikų lopšelio – darželio „Žuvintas“ pastatas pastaraisiais metais neatpažįstamai pasikeitė.
Dabar jis apšiltintas, renovuotas, jaukesnis ir gražesnis nei kažkada buvo.
Nuo 2019-ųjų darželiui vadovaujanti J. Martinaitienė labai džiaugiasi, kad pastato viduje iš pagrindų atnaujintos ikimokyklinukų grupių erdvės, kiekviena jų turi atskirą miegamąjį, jei vaikams po pietų norisi pogulio.
Džiaugiasi, kad bendromis visų darbuotojų pastangomis, ir kiemas, sodas su gėlynais, atnaujintomis žaidimų, atrakcionų aikštelėmis traukia akį tvarka bei grožiu.
Beje, rudenį vaikai grupėse vaišinasi sultimis, kurias darbuotojos išspaudžia iš darželio sode užaugintų obuolių. Kieme darželinukai turi lysvelių, augina vaistažoles, daržoves. Ir „baltam vakarui“ iš savų mėtų buvo pagaminta nemažai gaivaus gėrimo.
„Darželyje mes turime įvairių veiklų, meninių bei kitokių projektų, tad stengiamės mūsų ugdytiniams kasdien suteikti nemažų galimybių lavintis. Trečiadienį jau atsisveikinome su savo priešmokyklinukais, linkėdami jiems gražių tikslų, gerų rezultatų besimokant mokykloje. Tarp tų darželio pabaigtuvių šventės dalyvių buvo ir vaikų iš Ukrainos. Jie atsisveikindami mus visus pradžiugino gražia, sklandžia lietuvių kalba, – daugelis lietuviškai žodžius taria be jokio akcento”, – vaikų tėvai dėkojo darželiui ir sakė, kad mažieji padeda suaugusiems drąsiau prabilti lietuviškai. Šaunuoliai.
„Netruks prabėgti vasara, ir rugsėjo 1-ąją „Žuvintas“ sulauks naujokų. Tarp jų, žinau, bus ir vaikų, kurių broliukai ar sesutės lankė (ar dar tebelanko) mūsų vaikų darželį. Toliau dirbsime, stengsimės. Nes mums tikrai netrūksta idėjų ir ryžto jas įgyvendinti, kad visų „Žuvintą“ lankančių vaikų, o jų darželio grupėse turime per šimtą, vaikystė būtų graži ir šviesi“, – šventei artėjant prie pabaigos, naujienų portalo „Kas vyksta Kaune“ žurnalistei sakė J. Martinaitienė.
