Pastaraisiais metais Kaunas ir jo apylinkės pasižymi pastebimu augimu, o miesto savivaldybė turi rimtų ambicijų – pagal vidutinį atlyginimą susilyginti su Vilniumi. Visgi kol kas sunku pasakyti, ar šį tikslą pavyks įgyvendinti, mat NT verslo gigantams Kaunas vis dar nėra gerai žinomas miestas, nors ir susilaukiantis pagyrimo dėl patogios infrastruktūros.
NT verslo ateitis Kaune buvo apžvelgta NT turto vertinimo agentūros „Newsec“ suorganizuotoje pavasarinėje nekilnojamojo turto apžvalgoje. „Mokslo saloje” suorganizuotame renginyje dalyvavo ir SBA grupės nekilnojamo turto bendrovės „SBA Urban“ vadovas Andrius Mikalauskas.
Ši bendrovė labiausiai žinoma dėl prie Nemuno kranto vystomo „Nemunaičių“ kvartalo. Kol kas šis projektas susilaukė nemažo pirkėjų dėmesio, mat pirmojo projekto etapo metu siūlyti būstai jau išparduoti, o gruodį, praėjus vos dvejiems mėnesiams nuo II etapo pradžios, buvo rezervuoti trečdalis siūlomų butų.
Anksčiau kita SBA grupės nekilnojamojo turto inovacijų bendrovė „Urban Inventors“ buvo žinoma ir dėl Vienybės aikštėje pastatyto 17 000 kv. metrų ploto verslo centro BLC 2.
SBA grupė įsikūrė Kaune, tačiau ilgą laiką projektus vystė Vilniuje, bendrovės centrinė bazė taip pat yra Vilniuje. Visgi A. Mikalauskas teigė, jog bendrovė ir anksčiau svarstė apie grįžimą į gimtąjį miestą.
„Buvo tik laiko klausimas, kada grįšime atgal“, – teigė A. Mikalauskas.
Paprašius įvertinti Kauno patrauklumą, A. Mikalauskas pabrėžė, jog Kaunas yra „Lietuvos sankryža“, o susisiekimas mieste – patogiausias visoje Lietuvoje.
„Kalbant apie gyventojus, Kaunas yra 15-20 minučių miestas, jame patogu gyventi. (…)
Infrastruktūra kuri sukurta, na, tokios niekur nėra“, – pabrėžė „SBA Urban“ vadovas.
Kauno miesto turizmo, verslo ir investicijų plėtros, bei tarptautinės miesto rinkodaros „Kaunas IN“ verslo skyriaus vadovas Andrius Veršinskas pasakoja, jog Kauno miesto centras ko gero plėsis į kitą Nemuno pusę.
„Be abejonės (perspektyvi sritis, pastaba) yra upės, jų vidus, laivyba jose. Labai lengva nuspėti, jog tiek viešosios, tiek privačios investicijos lips per Nemuną, tikrai matysime centro išsiplėtimą į kitą upės pusę“, – prognozavo A. Veršinskas, paminėdamas Aleksote įsikūrusį „ALEX“ Kauno inovacijų parką, kaip tokios plėtros pavyzdį.
Užsienio investuotojai Kauno nežino
Visgi, investicijų kelias Kaune nėra rožėmis klotas. Viena didesnių bėdų išlieka menkas laikinosios sostinės žinomumas užsienyje, kas trukdo pritraukti užsienio kapitalą į laikinąją sostinę.
„Sunku dabar prisitraukti užsienio kapitalą Vilniuje ar Rygoje, tai Kauno žinomumo užsienyje iš viso nėra. Tikrai mažai žinoma, kokie projektai vystomi, kokios kokybės. Turi fiziškai atsivežti, kad čia tikrai vyksta ir tada sako – o, šito neturime net ir Rygoje“, – pristatymo metu sakė A. Mikalauskas.
Kaip pastebi „SBA Urban“ vadovas, pandemijos metu stagnaciją patyrė biuro patalpų rinka, tad šių patalpų Kaunas ir šiandien daug neturi, kas itin riboja investicijų pritraukimą.
„Buvo stagnacija dėl biuro patalpų, yra iššūkis įtikinti investuotojus, kad tikrai bus gerai, atsiras produktas, kuris turės poreikį“, – teigė A. Mikalauskas.
„Kaunas labai daug prarado, kad neturėjo pakankamai biuro patalpų“, – jam pritarė A. Veršinskas.
„Newsec“ atstovas Aivaras Katinas pastebi, jog Kaune biurų pasiūla per paskutinius 5 metus paaugo 20 procentų, tačiau šis skaičius iš tiesų yra itin mažas ir nepakankamas, mat panašaus dydžio miestai Lenkijoje, kaip Katovicai, Lodzė, Poznanė ir Vroclavas gali pasiūlyti keletą kartų didesnius biurų plotus.
Štai Kaune šiuo metu siūlomas 277 tūkst. kv. m. biurų plotas, Poznanėje – 676 tūkst. kv. m., Vroclave – 1376 tūkst. kv. m.
Vakansijų (laisvų etatų) lygis Kauno biuruose taip pat gana žemas – siekia apie 3,1 proc. ir nusileidžia kaimyninėms šalims. Visgi, anot A. Katino, vakansijų lygis artimiausiu metu turėtų kilti, mat Kaune atsiras ne vienas verslo kompleksas.
Jau minėtame Nemunaičių kvartale šių metų duris atvers verslo centras „Hermanas“, šių metų sausio pabaigoje duris atvėrė verslo centras „Drobės fabrikas“ Šančiuose, Laisvės alėjoje „Merkurijaus“ vietoje taip pat išdygs daugiafunkcinis kompleksas, kuriame 5 tūkst. kv. m. vietos bus skiriama biurams.
Mažmeninė prekyba vis dar auga
Savo įžvalgomis antradienį pasidalino ir Kauno „Akropolio“ valdytoja Brigita Kuodytė.
Primename, jog vasarį portalas „Kas vyksta Kaune“ paskelbė daugiausiai NT turto Kauno apskrityje sukaupusių asmenų TOP 20 – Kauno „Akropolį“ valdanti bendrovė UAB „Kauno audinių projektas“ yra daugiausiai NT turto sukaupusi bendrovė Kaune. Įmonės turimą turtą Kauno apskrityje „Registrų centras“ įvertino daugiau kaip 112 mln. eurų suma.
TOP 20 pagal NT vertę: mero sūnus Š. Matijošaitis su sutuoktine – antras Kaune
„Galiu taip pasakyti – Kaunas labai gerai gyvena, palyginus su likusia Lietuva“, – teigia Kauno „Akropolio“ valdytoja Brigita Kuodytė.
B. Kuodytė pastebi, jog nors praėjusiais metais drabužių ir aprangos sektoriaus pajamos krito 3 proc., Kauno „Akropolyje“ šio sektoriaus mažmeninės prekybos pajamos augo 8 proc.
Anot jos, augimas susijęs su atsigaunančia rinka – vartotojai daugiau išlaidų gali skirti ne pirmo būtinumo prekėms.
Mažmeninė prekyba praėjusiais metais Lietuvoje augo sparčiau, nei daugelyje Europos šalių, metinė infliacija taip pat buvo mažesnė. Pavyzdžiui, 2024 m. gruodį lyginant su 2023 m. gruodžio mėnesiu, mažmeninė prekyba euro zonoje augo 2 proc., tuo pačiu laikotarpiu Lietuvoje – 8,7 proc.
Kol kas mažmeninė prekyba daugiausiai auga elektroninės prekybos sąskaita – praėjusiais metais buvo pastebėtas net 10 proc. augimas, tačiau šis proveržis jau lėtėja.
Anot B. Kuodytės, šiuo metu daug problemų turi maitinimo sektorius – portalas „Kas vyksta Kaune“ dar praėjusiais metais rašė, jog Kaune viena po kitos užsidarinėja maitinimo įstaigos, ypač tos, kurios veikė Senamiestyje.
Dalis jų klientų neteko dėl nesibaigiančių senamiesčio atnaujinimo darbų, kiti dėl naujai įvestos sumažintos taršos zonos, kuomet pravažiuojant Kauno senamiestį reikia papildomai susimokėti.
