Todėl jai vis tik privalu vykdyti teismo sprendimą, nuo kurio priėmimo dienos jau prabėgo daugiau nei vieneri metai.
Ta proga naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ atkreipia savo skaitytojų dėmesį į tai, jog Kauno savivaldybė, savo ambicijoms ir veiksmams pateisinti dažnai lyg burtažodį vartoja žodžius „visuomenės labui“. Ir kartais… nepraleidžia šanso pademonstruoti savo galios, puldama vykdyti jos atžvilgiu palankų sprendimą. Nors jo įvykdymui nustatytas terminas kitai teisminio ginčo šaliai – kaimynystėje su meru gyvenančiam kauniečiui – dar nėra pasibaigęs.
Tvorų ardymo sezonas atidarytas – perspėjimų sulaukė aibė Vičiūnų gyventojų
Tačiau kai teismo sprendimas „visvaldybei“ nepalankus, viena iš 60-ies Lietuvos Respublikos savivaldybių (Kauno miesto) stengiasi visomis išgalėmis jo nevykdyti, nesidrovėdama eikvoti mokesčių mokėtojų sudėto biudžeto lėšų bylinėjimuisi. Netgi tuo atveju, kai bylinėjasi su teisingumą vykdančia valstybės institucija – teismu.
Dėl keletą metų trunkančių Kauno miesto valdžios užmojų „visuomenės labui“ stengiantis iš Vytauto parko teritorijos „iškrapštyti“ kelis dešimtmečius čia gyvuojančią privačią nuosavybę, teisminiai ginčai, nors dalis jų baigėsi ne savivaldybės pergale, tebesitęsia. O dar vienas patvirtinimas, jog savivaldybė nėra teisi, šią savaitę įvyko Lietuvos sostinėje.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Osterodė“ (uždarosios akcinės bendrovės „Ragainė“ teisių perėmėjas) skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Dėl geidžiamo pastato Vytauto parke savivaldybė linkusi „paprotinti“ ir teismą
Šią savaitę, 2025 metų gegužės 14 dieną, paskelbtoje LVAT nutartyje, kuri neskundžiama, pasakyta, jog teismas nutarė „nutraukti apeliacinį procesą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 3 d. nutarties“.
Tad Kauno miesto savivaldybė dar kartą įpareigota iš naujo spręsti klausimą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo UAB „Osterodė“ pagal ne sykį atmestą įmonės prašymą leisti įgyvendinti UAB D. A. Rusevičiūtės studijos parengtą 2022 metų projektą „Prekybos pastato 9E1p Perkūno al. 4A, Kaunas, kapitalinio remonto projektas“.
Parko istorijoje būta visokių momentų ir daugybė savininkų
Portale atmintiesvietos.lt skelbiamame tekste, kurį parengė Rimantė Jaugaitė (pagal: Aldona Jankauskienė, „Kauno Žaliakalnis“ (Antra dalis) Metraštis, Kaunas 2008 m.), teigiama, jog Vytauto kalnas ir parkas mena tuos laikus, kai 1362 m. kryžiuočiai laikė apgulę Kauno pilį, o nepilnametis Kęstučio sūnus Vytautas jodinėjo dabartiniame Vytauto kalne su savo kariuomenės būriu, ieškodamas progos padėti savo broliui Vaidotui.
1847 m. caras Nikolajus I patvirtino Kauno miesto plėtros planą, numačiusį Ąžuolų kalne įrengti parką, ir 1872 m. iškilmingai atidarytas kauniečių poilsio parkas, pavadinimu „Petrovka“, Petro I-ojo garbei. Jame įrengta estrada, paviljonas, supuoklės.
1880 m. „Petro kalnas“ perduotas Kauno sodininkystės draugijai. Prasidėjo parko kūrimas – atliktas nusausinimas, iškasti grioviai, sutvirtinti kalno pakraščiai, teritorija aptverta. Sodininkas Richteris paruošė planą, ir draugija tiesė kelius, sodino medžius, krūmus. 1888 m. kalnas buvo apaugęs tankiu Ąžuolynu. Čia vaikščiojo Kauno kunigų seminarijos klierikai, ir kaip pasakoja J. Tumas-Vaižgantas, pasiskirstę būreliais, tardavosi apie lietuviškų knygų leidimą ir platinimą.
1898 m. gaisras sunaikino parke medinį paviljoną, 1900 m. draugija pastatė naują pastatą ir pradėjo jį nuomoti. Caro laikais paviljone įsikūrė kortų klubas, bet greitai buvo uždarytas. XIX a. gale rusų valdžia sumanė įtaisyti tvirtovės įrenginius. Iš tvirtovės įtvirtinimų įdomiausias rūsys – blindažas, kuris buvo parke prie Parodos gatvės. Sakoma, kad jame per vokiečių antpuolį 1916 m. slėpėsi tvirtovės komendantas rusų generolas Grigorjevas.
1919 m. parkas pavadintas Vytauto vardu. 1923 m. parką išsinuomojo Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga. Ji gerokai pasidarbavo parko labui, bet ištrypė daug nereikalingų takų. Tada iniciatyvos ėmėsi miesto valdyba, kuri nutarė sutvarkyti parką: pasirūpino, jog kiekvieną vakarą grotų dūdų orkestras, pasodino daug medelių, žolynų.
1924 m. Vytauto kalnas buvo viena gražiausių Kauno poilsio vietų. Čia stovėjo dailus paviljonas, įrengtos teniso ir futbolo aikštelės. 1931 m. miesto valdžia nutarė plėsti parką į šiaurę, nusavindama piliečių žemės sklypus. Tai sukėlė gyventojų nepasitenkinimą.
1932 m. Vytauto parką išsinuomojo Šaulių sąjunga. Direktoriumi buvo paskirtas Petras Babickas. Šauliai prisidėjo prie Vytauto parko gaivinimo – suremontavo centrinį paviljoną, sutaisė laiptelius, padarė naujus vartus į parką iš Laisvės alėjos, Parodos, Vaižganto gatvių. Parkas buvo sutvarkytas, žydintis; vaikus džiugino parke gyvenę gyvūnai – stirna, triušiai, voverės, kiškiai, karveliai, fazanas. Tarsi mažas zoologijos sodas, tačiau 1935 m. tikrasis buvo įkurtas netoliese, kur dabar veikia Lietuvos zoologijos sodas.
Vytauto parke vasarą veikė Kalno teatras, kuris sezono atidarymui buvo parengęs muzikinį veikalą, skirtą Dariaus ir Girėno skrydžiui „New-Yorkas–Kaunas“. 1934 m. užkopus į Vytauto kalną, pačiame viršuje būtų galimą pamatyti paviljoną (kurhauzą), savito stiliaus pastatą su plačiais balkonais ir verandomis. Čia jaunimas šokdavo anglų valsus, tango, fokstrotus, čia buvo ir P. Babicko žvėrynas.
Kurhauzas niekada neveikė kaip mokykla, kokią dabar sumanė čia įrengti Kauno miesto savivaldybė.
1936 m. parkas buvo privatizuotas, nes šauliams jį išlaikyti buvo per brangu. Parko centre tuo metu stovėjo didelis dviejų aukštų namas – „Pienocentro“ užkandinė, o šalia iš lentų sukalta pašiūrė – kinoteatras, kuriame kas vakarą buvo rodomos šiurpulingos meilės dramos.
1950 m. parke įrengta biblioteka, sporto salė, žaidimų kambarys, šaudykla, sutvarkytos krepšinio ir futbolo aikštelės. Veikė atrakcionai, laisvalaikio centras, vyko koncertai ir paskaitos, susidarė per 100 nuolatinių žaidėjų turinti šachmatininkų grupė. Parke kasmet apsilankydavo pusė milijono žmonių.
1964 m. įrengti nauji atrakcionai: apžvalgos ratas, viražiniai lėktuvai, supynės. 1967 m. sutvarkyti želdynai, pašalinti sausi medžiai, pasodinta dekoratyvinių krūmų, gėlių. 1970 m. įrengta lauko estrada. Parke koncertavo filharmonijos kolektyvai, vyko saviveiklininkų pasirodymai bei kiti renginiai. Sekmadieniais parke rinkdavosi šeimos – bendraudavo, klausydavosi koncertų, sėdėdavo lauko kavinėje, grožėdavosi puikia aplinka.
1992 m. pabrango atrakcionai, sumažinamas darbuotojų skaičius, sumažėjo ir lankytojų. Parkas tampa privatus, jame esantys statiniai keičia savininkus. Tačiau pati teritorija iki šiol priklauso Lietuvos Respublikai. Parko žemė, išskyrus privatų sklypą joje, – valstybės nuosavybė, kuria administruoti patikėta Kauno miesto savivaldybei..
… ir šiandiena
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje (2025 m. gegužės 14 d.) priminta, jog Kauno miesto savivaldybės administracija pirmą kartą prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo Vytauto parko teritorijoje (Perkūno al. 4A) veikiančiai įmonei atmetė 2022 m. balandžio 8 d. sprendimu, suformuluotu www.planuojustatau.lt informacinėje sistemoje.
Vėliau sekė kiti bendrovės prašymų atmetimai, kokių „Kas vyksta Kaune“ pastebėjimu, nėra iš savivaldybės pusės patyrusi ne viena Kaune veikianti mero, jo šeimos ar draugų įmonė…
Beje, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai dar 2022 m. spalio 27 d. sprendimu tenkino pareiškėjo (bendrovės „Osterodė“) skundą, – panaikino ginčijamus administracinius sprendimus ir įpareigojo atsakovą (Kauno miesto savivaldybės administraciją) iš naujo spręsti klausimą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo pagal pateiktą projektą, taip pat priteisė įmonei 1 777 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Tiesa, po vėlesnių miesto prie trijų „ne“ (Nemuno, Neries ir Nevėžio) savivaldybės skundų priteista bylinėjimosi suma sumažėjo dviem šimtais eurų. Tiek pinigų tuomet sutaupyta mokesčių mokėtojų sudėtam Kauno miesto biudžetui. Tačiau kiek jų iki šiol išleido viešaisiais finansais disponuojanti Kauno miesto savivaldybė per keletą metų, bylinėdamasi tik su čia minima verslo įmone (o jų yra ir daugiau), mokesčių mokėtojams viešai neskelbiama.
Nepaisant to, kad dar pernai birželio mėnesį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė miesto administracijos apeliacinį skundą ir paliko galioti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, savivaldybė toliau demonstravo teismuose savo „gražius santykius“ su verslo įmone, daugiau kaip prieš 30 metų įsikūrusia Vytauto parke.
Bendrovės nuomone, nebeliko jokių kliūčių išduoti prašomą statybą (kapitalinį remontą) leidžiantį dokumentą, tačiau savivaldybė ir toliau jo neišdavė. „Osterodė“ iš Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų gauna prašomą vykdomąjį raštą. Savivaldybė šių metų vasarį pateikia prašymą teismui tą raštą panaikinti. Nes… „teismas, prieš išduodamas vykdomąjį raštą, nesikreipė į atsakovą (Kauno miesto savivaldybės administraciją) dėl informacijos apie teismo sprendimo įvykdymą“…
Primename, kad Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2025 m. kovo 3 d. nutartimi netenkino atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos prašymo panaikinti vykdomąjį raštą.
O kas toliau?
Prieš ką tik sostinėje pasibaigusį teismo procesą Kauno meras V. Matijošaitis viešai spaudai išdėstė savo rūpestį dėl Vytauto parko, kurį siekia sutvarkyti „visuomenės labui“. „Kas vyksta Kaune“ tuomet išspausdino mero ir „Osterodė“ vadovės „pokalbį“, kuris realybėje nevyko.
„Fetišai“ ir viešųjų erdvių renesansas Vytauto parke Kauno mero ir verslininkės požiūriu
Tarp kitko, naujausia teismo nutartimi „Osterodei“ bylinėjimosi su savivaldybe išlaidos nebuvo priteistos.
Tačiau įmonės vadovės nuomone, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis ir verslui, ir likusiai visuomenės daliai įrodo, kad teismo sprendimus privalu vykdyti visiems. Todėl tiek Vyriausybė, tiek bet kurios iš 60-ies mūsų šalies savivaldybių administracija arba meras (bei kitokios institucijos) šiuo atžvilgiu negali savęs laikyti išimtimi, viršesne už Lietuvos Respublikos vardu sprendimus priimantį teismą.
