Daug kalbama, kad saulės spindulių reikia vengti, patariama nepiktnaudžiauti saule ir degintis saulėje tik užsitepus kremą su apsauginiu faktoriumi nuo saulės spindulių. Daugelis žino, kad saulės spinduliai sukelia odos vėžį, tačiau žmonėms trūksta žinių apie alergiją saulei, ar tai aktuali problema ir kaip ją atpažinti. Apie jautrumą ir alergiją saulei pasakoja daugiau nei dešimtmetį Kaune veikiančios Alergijos klinikos CD8 vadovė, gydytoja alergologė-imunologė, medicinos mokslų daktarė, docentė Jūratė Staikūnienė-Kozonis.
Saulės spinduliai sukelia ne tik gražų įdegį, bet ir odos uždegimą bei senėjimą, didina odos vėžio riziką. Nuo didelių saulės spindulių dozių prasideda odos nudegimo požymiai – oda parausta, ją niežti, net skauda, o po kelių dienų pradeda luptis negyvos odos ląstelės ir oda atsinaujina.
Jei saulės spinduliai odą veikia palaipsniui, naudojami apsauginiai nuo saulės kremai, oda įgauna gražų įdegį. Tačiau dėl ilgalaikio pasikartojančio saulės spindulių poveikių skatinamas odos uždegimas, suardomos kolageno skaidulus ir oda suglemba, praranda elastingumą.
Dalis žmonių kenčia nuo alergijos saulei, jų odos jautrumas saulei yra padidėjęs. Tai reiškia, kad alergija saulei prasideda nuo nedidelių saulės dozių, ir pirmieji saulės spinduliai yra ypač pavojingi.
Alergijos saulei atveju oda ženkliai rausta, ją niežti, ji paburksta, gali susiformuoti pūslės, sunkesniais atvejais oda gali pradėti šlapiuoti. Tai vadinama polimorfiniu bėrimus nuo šviesos. Dažniausiai išberiama oda atvirose kūno vietose – veido, kaklo, krūtinės viršutinėje dalyje (iškirptės zonoje), arba blauzdose, jei dėvima šortus.
Alergijos saulei požymiai pasireiškia jau sekančią dieną pabuvus saulėtoje aplinkoje ar net pavėsyje, ir gali tęstis nuo pirmųjų saulės spindulių pasirodymo iki vėlyvo rudens. Ypač sunkiais atvejais alergiją sukelia matomos šviesos spinduliai, tada odos bėrimai vargina ištisus metus.
Alergija saulei yra paauglių ir suaugusių žmonių problema, maži vaikai retai būna alergiški saulei. Kodėl vieni gali džiaugtis saulės spinduliais, o kitiems sukeliama alergija, nėra išaiškinta, tačiau genetinis polinkis yra svarbus, teigia gydytoja alergologė-imunologė Jūratė Staikūnienė-Kozonis.
Alergijos saulei riziką padidina kai kurių vaistų vartojimas. Vienas iš jų yra antibiotikas doksiciklinas, kuris dažnai vartojamas vasaros metu erkių sukeltos Laimo ligos gydymui. Širdies ritmo sutrikimus reguliuojantis vaistas kordaronas, sulfa grupę turintys vaistai, populiarus nereceptinis vaistas nuo skausmo ketoprofenas – šie vaistai padidina jautrumą saulės spinduliams.
Gera žinia ta, kad nutraukus vaistų vartojimą alergijos saulei požymiai praeina. Jei vartojate kelis vaistus ilgą laiką, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku, ar vaistai nepadidins jautrumo saulei.
Alergijos saulei rizika didėja sergantiems skydliaukės ligomis, išplitusiomis daugelį organų pažeidžiančiomis autoimuninėmis ligomis, kai žmogaus imuninė sistema suklysta ir imuninės ląstelės pradeda žaloti kitas organizmo ląsteles. Sergantiems autoimuninėmis ligomis saulės spinduliai pavojingi ir dėl to, kad gali sukelti autoimuninės ligos atkrytį. Jei oda jau yra pažeista dėl lėtinio dermatito, alergijos saulei rizika didėja.
Yra atvejų, kai alergija cheminėms medžiagoms arba augalams pasireiškia tik saulės poveikyje. Kvepalai, dezinfekuojančios medžiagos padidina jautrumą saulei, dėl to einant į paplūdimį nereikėtų jų naudoti.
Pavyzdžiui, rūtų sukeltas odos alerginis bėrimas pūslėmis prasideda tik saulės poveikyje, o tamsiu paros metu liečiant rūtas jokios rizikos nėra. Lietuvoje plintantis laukinis augalas Sosnovskio barštis savo sultyse turi alergeną furanokumariną, kuris sukelia odos nudegimo požymius jį palietus, ir gali sukelti stiprią alerginę reakciją – odos paraudimą, pūsles, ilgai negyjančias žaizdas, ypač saulėtu oru.
Kokios yra apsisaugojimo nuo saulės alergijos priemonės? Saulės spinduliai aktyviausi yra nuo 10 iki 16 valandos, dėl to šiuo metu pavojus yra didžiausias. Pratintis prie saulės spindulių palaipsniui didinant ekspozicijos laiką.
Būtina tepti odą apsauginiu kremu nuo saulės su UV spindulių filtrais turinčiais SPF 50 stiprumą, kas kelias valandas užtepti pakartotinai. Nevartoti apsauginių kremų, kurių galiojimo laikas baigėsi, nes jie nebus veiksmingi, o tik padidins alergijos riziką.
Patariama alergiškiems saulei slėpti odą nuo tiesioginių saulės spindulių, dėvėti akinius nuo saulės, galvos apdangalus, skrybeles, rinktis drabužius ilgomis rankovėmis, kelnes.
Rekomenduojama mitybą papildyti karotenoidais ir antioksidantais, kurie galėtų sumažinti odos uždegimo pasekmes. Karotenoidai yra natūralūs pigmentai, kurie suteikia augalams ir vaisiams geltoną, oranžinę ar raudoną spalvą. Karotenoidai atlieka svarbų apsauginį vaidmenį veikdami kaip filtrai nuo saulės spindulių, jų gausu paprikose, pomidoruose, morkose.
