Kauno miesto savivaldybės taryba svarstys naują sprendimo projektą, kuriuo būtų įteisinta seniūnaičių patirtų veiklos išlaidų kompensavimo tvarka. Jei sprendimui bus pritarta, kiekvienas seniūnaitis galės gauti iki šimto eurų per mėnesį už kanceliarines, pašto, telefono, interneto ryšio ir transporto išlaidas.
Pagal parengtą tvarkos aprašą, seniūnaičiai turės atsiskaityti už veiklai būtinas priemones: popierių, rašiklius, dokumentų laikiklius, pašto ženklus, telefoninių pokalbių išlaidas, interneto ryšio paslaugas, degalus ar viešojo transporto bilietus. Tačiau tam, kad išmokos būtų gautos, visos išlaidos turės būti pagrįstos pateikiant sąskaitas faktūras, kvitus ar kitus teisės aktų reikalavimus atitinkančius dokumentus. Už kiekvieną ketvirtį reikės pateikti ataskaitą, kurią pirmiausia turės patvirtinti seniūnas.
Svarbu paminėti, kad net jei seniūnaičio patirtos išlaidos viršytų šimto eurų mėnesinę ribą, kompensuota bus tik iki nustatytos sumos. Taip pat numatyta, kad išmoka bus pervedama tik į seniūnaičio vardu atidarytą banko sąskaitą, o atsiskaitymai už prekes ar paslaugas turės būti atliekami negrynaisiais pinigais.
Kaip kompensuojamas tarybos narių darbas?
Naujoji seniūnaičių išlaidų kompensavimo tvarka išsiskiria savo griežtumu. Skirtingai nei miesto tarybos nariai, kurie po vadinamojo „čekučių“ skandalo dabar gauna fiksuotą atlyginimą be pareigos pagrįsti savo išlaidas dokumentais, seniūnaičiams keliami kur kas griežtesni reikalavimai. Jie privalės pateikti tiek pirkimo dokumentus, tiek detalias išlaidų ataskaitas, kurios bus tikrinamos ir derinamos su seniūnijos administracija.
Priminsime, kad šiuo metu Kauno miesto tarybos nariai gauna atlyginimus, kurie „į rankas“ svyruoja nuo maždaug 744 iki 1045 eurų per mėnesį. Pavyzdžiui, eiliniai tarybos nariai dažniausiai gauna apie 744–780 eurų, pirmininkai ir opozicijos lyderiai – apie 893–936 eurus, o aukščiausius atlyginimus gauna komitetų pirmininkai, kurių mėnesinis užmokestis siekia iki 1 045 eurų. Šie atlyginimai išmokami fiksuota tvarka ir nėra susieti su pateikiamais išlaidų dokumentais.
Tuo tarpu seniūnaičiai turės atsiskaityti už kiekvieną išleistą eurą ir negalės pasinaudoti išmokomis, jei nebus pateikę išlaidas pagrindžiančių įrodymų.
Šis sprendimas gali būti vertinamas kaip bandymas stiprinti seniūnaičių vaidmenį Kaune, tačiau kartu atveriantis akivaizdžią disproporciją tarp politinio ir bendruomeninio atstovavimo finansavimo modelių. Iki šiol seniūnaičių veikla dažnai buvo grindžiama savanorystės principais, o su darbo organizavimu susijusios išlaidos tekdavo jų pačių pečiams. Skiriama 100 eurų suma nėra didelė, bet ji gali paskatinti aktyvesnį jų įsitraukimą į bendruomenių gyvenimą ir savivaldos sprendimų priėmimą.
Sprendimas dėl seniūnaičių veiklos išlaidų kompensavimo įsigalios tik tuo atveju, jei jam pritars Kauno miesto savivaldybės taryba. Pagal projektą, naujoji tvarka pradėtų galioti nuo 2025 metų liepos 1 dienos.
