Šiandien Kauno apygardos teismas nuteisė 39 metų kaunietį Karolį Rudžionį už sutuoktinės nužudymą. Jam teismas paskyrė 8 metų laisvės atėmimo bausmę.
Teismas, išnagrinėjęs baudžiamojoje byloje esančius nurodymus, išklausęs kaltinamojo, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, nustatė, kad K. Rudžionis 2024 m. gegužės 2 d. ryte, savo gyvenamojoje vietoje Kaune, vonios kambaryje, tarpusavio asmeninio nesutarimo metu, tyčia rankomis suspaudė kaklą stovinčiai savo sutuoktinei ir ją smaugė, kol ji susmuko ant grindų, atsitrenkdama nugara į sieną, nuo ko ji netrukus įvykio vietoje mirė.
Kaltinamojo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos be jo paties prisipažinimo ir teisme duotų parodymų, kad 2024 m. gegužės 2 d., ryte, bute Kaune, vonioje, tarpusavio nesutarimo su sutuoktine metu, jai pasakius, jog tarp jų vėl yra krizė ir, kad praras viską, jis rankomis ją pasmaugė, patvirtino ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirti duomenys.
Kaltinamojo kaltę patvirtino liudytojo – kaltinamojo tėvo parodymai, kuriam po įvykio paskambinusi jo motina J. R. pranešė, kad jo sūnus nužudė G. R., jam atvažiavus pas sūnų į butą, sūnus neneigė ją pasmaugęs, po ko jo sūnus paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir iškvietė policiją.

Apie tai, jog G. R. buvo nužudyta K. Rudžionio, nurodė apklausti teisiamajame posėdyje taip pat nukentėjusieji – mirusiosios tėvas, senelis, patvėvis.
Teismas pažymėjo, kad kaltinamasis praeityje neteistas, tačiau yra net du kartus atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ikiteisminio tyrimo metu įtariamajam ir nukentėjusiajam susitaikius BK 38 straipsnio numatytais atvejais, kurie susijęs su jo smurtiniu elgesiu.
Tai yra dėl 2011 m. spalio 16 d. įvykdyto viešosios tvarkos pažeidimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (dėl garsiai leidžiamos muzikos sukonfliktavo su kaimynu, būdamas neblaivus prieš jį panaudojo fizinį smurtą) ir dėl 2020 m. spalio 29 d. fizinio smurto panaudojimo artimoje aplinkoje pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (panaudojo fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę). Dėl to teismas padarė išvadą, kad K. Rudžionio įvykdytas nusikaltimas nebuvo visiškai atsitiktinio pobūdžio, K. Rudžionis turi polinkį nevaldyti emocijų, susijusių su smurtiniu elgesiu.
K. Rudžionis šiuo metu yra našlys, niekur nedirba, turi du mažamečius vaikus, kuriems nustatyta laikina globa.
Byloje buvo nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Sprendžiant klausimą dėl K. Rudžionio bausmės rūšies ir jos dydžio paskyrimo, teismas atkreipė dėmesį, kad nuo 2025 m vasario 1 d. įsigaliojo BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmių skyrimo taisykles, pakeitimai, priimti 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573. Pagal aktualios redakcijos BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį.
Taigi, kaltininkui parenkamos ir skiriamos bausmės dydis nebėra skaičiuojamas nuo vidurkio, kaip tai buvo numatyta iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusioje BK 61 straipsnio 2 dalies redakcijoje. Atsižvelgus į tai, kad šiuo metu galiojanti BK 61 straipsnio 2 dalies redakcija lengvina kaltinamojo teisinę padėtį (švelnina bausmę), taigi, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, turi grįžtamąją galią, parenkant K. R. už jo įvykdytą nusikaltimą bausmės rūšį ir nustatant jos dydį teismas vadovavosi aktualiomis BK Bendrojoje dalyje įtvirtintomis bausmių skyrimo nuostatomis.
Už BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinto nusikaltimo padarymą baudžiama laisvės atėmimu nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, įvertino įstatyminį reglamentavimą, taip pat ir tai, kad K. Rudžionis anksčiau nėra teistas, nuo paskutinio įvykio, dėl kurio jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, praėjo daugiau kaip 4 metai ir jo atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų nėra pradėta, apie įvykdytą nusikaltimą pranešė jis pats paskambinęs į Bendrąjį pagalbos centrą, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo pripažino, paaiškino visas su įvykiu susijusias aplinkybes, atsakomybės nevengė, be to, nusikaltimą šioje byloje lėmė ne kaltinamojo iš anksto apgalvotas, bet spontaniškai kilęs momentinis, nesuvaldžius emocijų, elgesys, kilęs iš susijaudinimo dėl nukentėjusiosios ištartų žodžių.

Teismas atsižvelgė ir į tai, kad K. Rudžionis prieš nukentėjusiąją panaudoto smurto intensyvumas nebuvo didelis, jis ėmėsi veiksmų atlyginti dalį padarytos neturtinės žalos, dėl savo elgesio labai išgyvena. Visos šios aplinkybės teisėjų kolegijai leido daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti K. Rudžioniui paskyrus minimalią įstatyme numatytą 8 metų laisvės atėmimo bausmę.
Teismas nužudytosios tėvui iš kaltinamojo priteisė 400 Eur neturtinei žalai atlyginti, nužudytosios seneliui – 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo jam priteistos neturtinės žalos atlyginamos sumos.
Teismas Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir iš K. Rudžionio civilinių ieškovų (vaikų) naudai priteisė kiekvienam po 49 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
K. Rudžionis taip pat turės padengti civilinio ieškovo R. V. K. patirtas 800 Eur advokato paslaugoms išlaidas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos (suimtam, nuteistajam terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos), gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui.