Po kelerius metus trukusių teisminių ginčų, galutinę teismo nutartį šių metų balandžio pradžioje paskelbė Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Muchtarovienės, Aleksandro Rusako ir Irenos Stasiūnienės (pirmininkės ir pranešėjos), veikdama Kauno apygardos teismo vardu.
Kolegija išnagrinėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje. Šioje byloje ieškovė buvo savivaldybės užsakyto informacinio turizmo infrastruktūros ženklinimo projekto vykdytoja UAB „Zona Optima“, prašiusi teismą paskelbti negaliojančiu priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymo pripažinimą bei priteisti jai iš Kauno miesto savivaldybės skolą bei delspinigius, o taip pat – bylinėjimosi išlaidas.
Pirmojoje teismo instancijoje tenkinta dalis ieškinio
Pagal 2020 m. gruodžio 22 d. su miesto savivaldybe sudarytą sutartį, „Zona Optima“ įsipareigojo per numatytą terminą parengti prekių projektus (įrengimo schemas), suderinti juos teisės aktų nustatyta tvarka, pagaminti, pristatyti ir sumontuoti (įrengti) prekes, o atsakovė įsipareigojo prekes priimti ir už jas sumokėti.
Verslo pareiga buvo pasirūpinti ženklinimo infrastruktūros objektų (informacinių stendų ir krypties rodyklių pėstiesiems Kauno mieste) įrengimu. Savivaldybės pareiga už tai sumokėti suderėtą sumą. Verslininkų teigimu, neįvykdyti įsipareigojimą per sutartyje numatytą terminą lėmė „nepakankamas savivaldybės bendradarbiavimas, esminių pakeitimų darymas tekstuose ir maketuose“, o taip pat – kitos aplinkybės.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai bendrovės ieškinį tenkino iš dalies ir pripažino negaliojančiu Kauno miesto savivaldybės administracijos 2022 m. gegužės 12 d. atliktą 8600 Eur dydžio priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymą į uždarosios akcinės bendrovės „Zona Optima“ (192 630 Eur dydžio) reikalavimą miesto savivaldybės administracijai pagal 2022 m. sausio 20 d. PVM sąskaitą – faktūrą.
Iš sutartų mokėti bendrovei „Zona Optima“ už darbą pinigų Kauno savivaldybė „minusavo“ baudas dėl pradelstų terminų įvykdyti sutartį (vienu atveju – po 100 eurų už vienuolika, kitu – už 15 dienų).
„Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog sudarytoje šalių sutartyje jos sąlygos buvo įvykdytos tik pratęsus sutarties terminus, o dėl vėlavimo įvykdyti sutartinius įsipareigojimus šalys kaltino viena kitą“ (iš teismo nutarties).
Verslo atstovai teisinosi vėlavę dėl darbuotojų sergamumo, apsunkinto medžiagų tiekimo, netinkamų meteorologinių gamtos sąlygų. Tačiau teismo nuomone, pasirašiusi sutartį ir dalyvaudama versle, bendrovė „privalėjo numatyti visas galimas rizikas“. Ir jeigu meteorologinės sąlygos galėjo įtakoti gaminių montavimui tam tikrose vietose, tačiau jos neturėjo įtakos sutartais terminais paruošti maketus derinimui.
Dviejų savivaldybių jungtys
Ne, čia ne tas atvejis, kai Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis buvo užsimanęs prisijungti „grenlandiją“ – žiedu miestą juosiančią savivaldybę. Kalba eina apie 2016 metų liepos 25 dieną sudarytą Jungtinės veiklos sutartį, tarp dviejų kaimyninių savivaldybių dėl bendro projekto „Kauno miesto ir rajonų savivaldybes jungiančių turizmo trasų ir turizmo maršrutų informacinės infrastruktūros plėtra“.
2019 m. vasario 8 d. buvo sudaryta dar viena sutartis tarp pagrindinės projekto partnerės – Kauno rajono savivaldybės bei Lietuvos verslo paramos agentūros dėl projekto finansavimo ES struktūrinių fondų lėšomis. Ir nors dėl vėlavimų abiem savivaldybėms teko savąjį susitarimą (jungtinės veiklos sutartį) pratęsti du kartus, o Kauno rajonui – tęsti terminą su Verslo paramos agentūra, rajone projekto įgyvendinimas vyko sklandžiau, o mieste, deja, ne.
Miesto valdžia savais „anglakalbiais“ tarnautojais pagrįstai nepasitiki?
Jei mero sūnui Šarūnui Matijošaičiui sekasi rekordiškai operatyviai tvarkyti su sklypų įsisavinimu susijusius reikalus Kauno miesto savivaldybėje, tai projektų, kuriuos finansuoja ES fondai, įgyvendintojams reikia „sudėvėti ne vienas klumpes“.
Dėl informacinės turizmo infrastruktūros projekto Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius sudarė darbo grupę, o ši rengė ne vieną posėdį, derino, vertino stendų ir kitų „prekių“ maketus, teikė išvadas. Kai kuriuos iš projektų atmetinėjo arba siūlė taisyti. Žinoma, tai darė siekdama kokybės. Nes žinojo, kad Verslo paramos agentūra galiausiai prieš skirdama finansus, siųs į vietas savo darbuotojus patikrinti, kaip projektas įgyvendintas. Verslininkai, žinoma, smarkiai vėlavo vykdyti įsipareigojimus ir galiausiai, gresiant prarasti finansavimą, dalies stendų (18-os) buvo atsisakyta.
Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes, priėjo prie išvados, kad „sutarties neįvykdymą iki 2021 m. spalio 27 d. (antrojo termino pratęsimo) lėmė ne tik ieškovės („Zona Optima“), bet ir apeliantės (Kauno miesto savivaldybės) veiksmai“.
Beje, savivaldybės administracija, turėdama būrį „anglakalbių“ valstybės tarnautojų Linos Duobaitės vadovaujamame Užsienio ryšių skyriuje, jais kažkodėl nepasitikėjo, tad tekstams parengti anglų kalba buvo samdomi Vertimų biuro specialistai.
Tačiau „dėl vertimuose padarytų klaidų“, kaip minima Šiaulių apygardos teismo priimtoje nutartyje, Kauno miesto savivaldybės administracijai teko atlikti esminius teksto pakeitimus, dėl kurių reikėjo maketavimo darbus atlikti iš naujo“.
Kultūros paveldo departamentas savo ruožtu nesutiko, kad geriau orientuotis Rotušės aikštėje vietiniams gyventojams ar atvykėliams turistams padėtų stendas su krypties rodyklėmis. Todėl nurodė vietoj jo verčiau šioje aikštėje įkurdinti stulpą (su tokiomis rodyklėmis). O Kauno kolegija pateikė pastabų dėl informacinės lentos tekste (Pelėdų kalne) minimų faktų.
Visi taisymai reikalavo papildomo laiko. Bet teisybės dėlei būtina paminėti, kad „buvo ir korektūros klaidų“, padarytų bendrovės „Zona Optima“ darbuotojų, tad teismas sprendė, kad „dėl vėlavimų kaltos abi pusės“.
Teismo nutartis įsigaliojo nuo jos priėmimo dienos
Verslo atstovų pateiktą sąskaitą – faktūrą Kauno miesto savivaldybė apmokėjo 2022 gegužės 12 dieną. Tiesa, sumokėjo mažiau, nei buvo sutarta. Kadangi dalelę ES fondų pinigų, skirtų tam projektui, pasiliko savo biudžete. Kaip verslininkams „uždėtas“ baudas už vėlavimą projektą vykdant.
Dalį reikalavimo dėl tų baudų apeliacinės instancijos teismas pripažino negaliojančiu, tad iš Kauno miesto savivaldybės administracijos bendrovės „Zona Optima“ naudai priteisė 3 750 eurų bei 2 012,08 Eur delspinigių (iš viso 5 762,08 Eur). Taip pat Kauno miesto savivaldybė privalo sumokėti įmonei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, – 2 640,84 Eur (pirmos instancijos teisme) bei 1,2 tūkst. eurų (apeliacinės instancijos teisme).
Šiaulių apygardos teismo nutartis įsiteisėjo balandžio 7-ąją.
Šiuo projekto metu planuota padidinti Kauno rajono ir miesto turistinio potencialą ir patrauklumą, kompleksiškai užtikrinant turistų bei lankytojų informuotumą apie savivaldybes jungiančiuose turizmo maršrutuose ir turizmo trasose esančias lankytinas vietas, kartu sudarant palankias sąlygas turizmo paslaugų sektoriaus plėtrai.
Projekto įgyvendinimo metu Kauno rajono savivaldybė kartu su Kauno miesto savivaldybe numatė sukurti lankytinų vietų ženklinimo infrastruktūrą, t. y. kompleksinę, sistemingą ir vientisą Kauno mieste bei rajone esančių dviračių ženklų, nuorodų, informacinių stendų ir t.t. sistemą. Projekto įgyvendinimo metu buvo numatoma sukurti vieningą turizmo trasų ir turizmo maršrutų informacinę infrastruktūrą Kauno rajone ir mieste, įrengiant 614 ženklinimo infrastruktūros objektus 17 maršrutų Kauno mieste bei rajone.
Projekto vertė – 444 657,31 Eur. ES fondų finansuojamoji dalis sudaro 376 964,95 EUR. Projekto vykdytojo ir partnerio lėšos sudaro 67692,36 Eur.
