Ketvirtadienį ryte Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjuje suorganizuotos ekstremalios situacijos pratybos – imituotas sprogimo incidentas, į kurį reagavo visos pagrindinės tarnybos: nuo policijos, iki Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) karių. Pratybų metu griaudėjo imitaciniai sprogimai, vos per keletą minučių buvo evakuoti šimtai moksleivių.
Pernai ir užpernai Lietuvos mokyklos susilaukė gausybės grasinimų apie padėtas bombas – nors pranešimai pasirodė melagingi, tačiau privertė mokyklų vadovus suklusti. Būtent tuomet paaiškėjo, jog mokyklų pasirengimas ekstremalioms situacijoms toli gražu nėra tobulas.
Ketvirtadienį suorganizuotų pratybų metu buvo nuspręsta patikrinti bent šios mokyklos pasirengimą. Tiesa, prieš pratybų pradžią, įžanginį žodį tarė pirmoji ponia Diana Nausėdienė ir Krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas.
„Visuomenėje vis dažniau kalbama apie civilinę saugą, tačiau be galo svarbu, kad šios žinios ir įgūdžiai būtų diegiami dar nuo mokyklos suolo. (…)
Kad ir kokioje pozicijoje tarnautume savo šaliai, mes esame pasirengę atiduoti jai visą savo išmintį, visą savo energiją, kūrybą“, – kalbėjo D. Nausėdienė.
Ji padėkojo ne tik policijai, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui (PAGD) ir kitoms institucijoms, bet ir mokytojams bei mokyklų vadovams, suprantantiems pasirengimo svarbą.
Taip pat D. Nausėdienė paminėjo, jog šių pratybų svarbą priminė ir pastarųjų metų atvejai, kai mokyklos susilaukdavo grasinimų.
„Tai mūsų motyvuoto, puikaus ir patriotiško jaunimo atsakas į realius iššūkius. (…)
Gražių artėjančių Šventųjų Velykų ir kupinų pavasario energijos pratybų“, – palinkėjo pirmoji ponia.
Krašto apsaugos viceministras T. Godliauskas pabrėžė, jog būtent pratybų metu metamas iššūkis visos bendruomenės pasiruošimui, galimybei veikti kartu.
Jis užsiminė apie artimiausius krašto apsaugos ministerijos (KAM) planus švietimo srityje – iki metų galo planuojama pravesti piliečių pasirengimo kursus – mokytojams, moksleiviams, tėvams, jei šie norėtų prisijungti.
„Žinome, kad tai bus didžiulis iššūkis, bet pasistengsime tai padaryti“, – sakė viceministras.
Kitas tikslas – kiekvienoje mokykloje turėti jaunųjų Šaulių būrelį, taip suteikiant moksleiviams galimybę anksčiau įsitraukti į Šaulių sąjungos veiklą.
Imituojamas sprogimas
Bekalbant viceministrui, apie penkiolika minučių po 11 valandos, prasidėjo imitacinės pratybos. Jas žurnalistai ir kiti renginyje dalyvavę piliečiai galėjo stebėti nuotoliu mokyklos aktų salėje – pratybų veiksmai tiek mokyklos viduje, tiek išorėje, buvo filmuojami tiesiogiai.
Mokyklos raštinė gavo pranešimą, kad mokyklos veikla nepatenkinti asmenys teritorijoje paliko krepšį su sprogmenimis, pastatas užminuotas. Raštinė iš karto susisiekia su greitojo reagavimo tarnybomis, kurios puola judėti link pastato.
Tuo tarpu licėjaus kadetai juda link spintelių – jų užduotis susirinkti visus daiktus ir judėti link stadiono, klausant vado nurodymų.
Pratybų metų buvo klausiama, kodėl mokiniai turi pasiimti daiktus, o ne iš karto judėti link evakuacijos taško.
P. Plechavičiaus kadetų licėjaus direktorius Ričardas Žilaitis atsakė, jog tokia tvarka ypač svarbi žiemos metu – mokiniai lauke be viršutinės dalies rūbų rizikuoja sušalti, jei yra sužeisti, patirti dar didesnius sužalojimus. Visgi direktorius pabrėžia, jog ypatingai pavojingos situacijos atveju, mokiniai daiktų neimtų ir judėtų tiesiai link stadiono.
Anot R. Žilaičio, evakuoti 300 mokinių į stadioną užtrunka nuo 4 iki 7 minučių. Moksleiviams susirinkus stadione, mokytojai ir instruktoriai turi suskaičiuoti, kiek stadione yra kadetų, su pavaduotojais ugdymui įvertinti, kiek mokinių trūksta.
Tuomet instruktoriai šukuoja licėjaus aukštus, atlieka vadinamąjį „valymą“ – tikrina, ar nėra tualetuose ar kitur pasislėpusių moksleivių.
Kaip minėjome, pagrindinė susirinkimo vieta yra stadionas – bet jei nusprendžiama, kad jis nėra saugus, tuomet mokiniai gali rinktis ir mokyklos kiemelyje. R. Žilaitis nurodė, jog licėjuje yra 4 evakuaciniai išėjimai, bet šiuo metu naudojami trys.
Iš 300 mokinių, 72 besimokantys mokiniai yra iš kitų miestų. Dalis jų gyvena licėjaus bendrabutyje.
Suskaičiavus vaikus vertinama, ar pastatas yra saugus, ar ne. Šią funkciją atlieka į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai. Pagal šių pratybų scenarijų, pastatas nėra saugus, tad vaikai siunčiami namo.
Jie juda skirtingomis kryptimis. 5-8 klasių mokiniai juda link „Norfos“ aikštelės, esančios maždaug už 30 min. kelio pėsčiomis. Vyresnių klasių moksleiviai judės link „Hyper Maxima“ aikštelės, Savanorių pr.
Licėjuje dirbantys instruktoriai turi kiekvieno vaiko telefono numerį, bet yra išsiunčiama ir bendra SMS žinutė, tada laukiama tėvų atsakymų, ar jie gali pasiimti vaikus. Instruktoriai taip pat turi pirmosios medicininės pagalbos priemones – tokią pagalbą gali suteikti, kol laukiama GMP automobilio.
Jei tėvai pasiimti vaikų negali, su vaikais keliaujama į bendrabutį.
Pasirodė ir išsigandę tėvai
Netrukus aktų salėje girdima ir atvažiuojanti policija. Policija savo ruožtu sužinojusi apie padėtą sprogmenį, informuoja visas kitas visą parą dirbančias institucijas – medikus, išminuotojus, ugniagesius.
Netrukus policija sužino, jog detonavo sprogmuo, yra sužeistųjų.
„Aro“ pareigūnai tuomet įeina į pastatą su neštuvais, išneša nukentėjusius asmenis. Jie taip pat patikrina, ar nėra ginkluotų žmonių, įkaitų, papildomų sprogmenų ir t.t
Patys medikai į vidų eiti negali – tokios teisės jie neturi, kol nėra nustatoma, ar aplinka yra saugi.
Kad ir kaip makabriškai tai skambėtų, ekstremalios situacijos metu medikai tuomet pradeda rūšiuoti pacientus pagal patirtus sužalojimus. Jiems priskiriamos spalvos – geltona, raudona, žalia, juoda. Žalia spalva reiškia nedidelius sužalojimus, geltona – vidutinius, raudona – sunkius, juoda – mirtį.
Maždaug šiuo metu lauke pasirodo susirūpinę tėvai – P. Plechavičiaus kadetų licėjaus direktorius R. Žilaitis paaiškina, jog tokiai situacijai licėjus turi būti pasirengęs.
„Labai realus atvejis, būna tokių super tėvų“, – sakė R. Žilaitis.
„Čia tikrai ne Celofanas“, – komentuodamas agresyvų tėvo elgesį juokavo Kauno apskrities VPK viršininko pavaduotojas Darius Pliavga.
Kadangi sprogimas gali sukelti gaisrą, atvyksta ir ugniagesiai. Kauno Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausioji specialistė Jovita Lapėnaitė pabrėžia, jog šiuo atveju ugniagesiams problemų nekyla, mat hidrantai yra lengvai prieinami, neužstatyti.
„Ugniagesiai groja ne pirmu smuiku, o klauso policijos pareigūnų ir aro nurodymų, eis patikrinti patalpas, jei jiems bus leista užeiti. Bet jie yra pasirengę atlikti gesinimo darbus“, – įtemptą situaciją komentuoja J. Lapėnaitė.
Lauke dirba ne tik gaisrininkai – „Aro“ pareigūnų išneštiems sužeistiesiems suteikiama pirmoji medicininė pagalba. Pareigūnai dar apeina patalpas, apžiūri, ar nėra kitų paliktų sprogmenų.
Panaudotas ir „Aro“ robotas
Kol suteikiama pagalba lauke esantiems sužeistiesiems, detonuoja antras sprogmuo, esantis mokykloje. Aktų salėje pasklista svilėsių kvapas.
Tuomet „Aro“ pareigūnai imasi kitų priemonių – pagal sudarytą algoritmą, panaudojami kinologiniai šunys, norint nustatyti tikslesnę sprogmens vietą pagal kvapą.
Galiausiai sumontuojamas robotas-išminuotojas – jam pavyksta išminuoti sprogmenis, tuo pasibaigia ir pratybos.
Dar yra kliūčių
Pratybose dalyvavo daugybės skirtingų mokyklų vadovų. Keli vadovai pratybų metu kėlė jiems aktualias evakuacijos problemas.
LSMU gimnazijos direktorius Arūnas Bučnys pasakojo, jog vienos evakuacijos atveju problemų sukėlė spec. poreikių vaikų elgesys.
„Turėjome autistišką vaiką, kuris rėkė, buvo sunkiai suvaldomas. Ką daryti tokiu atveju?“ – klausė mokyklos vadovas.
P. Plechavičiaus kadetų licėjaus direktorius R. Žilaitis atsakė, jog pats ko gero neturi kompetencijos atsakyti į šį klausimą, bet sutiko, jog saugios evakuacijos užtikrinimas spec. poreikių vaikams – vienas opiausių klausimų, į kurį dar nėra pilnai atsakyta.
R. Žilaitis taip pat skundėsi abejinga Kauno savivaldybės pozicija. Esą mokyklų vadovai prasidėjus karui Ukrainoje kreipėsi į savivaldybę ir tegavo apatiškus atsakymus – „darykite, ką norite“.
„Negavome jokio algoritmo, kiek turi būti buteliukų vandens, kiek turi būti generatorių, maisto ir t.t.
Parašykite algoritmą, kad žinotume, ko mums reikia.
Padėkite mums, mes tikrai padarysime“, – žadėjo gimnazijos direktorius. Šie direktoriaus žodžiai salėje buvo pasitikti gausiais plojimais.
P. Plechavičiaus kadetų licėjaus direktorius R. Žilaitis savo ruožtu pabrėžė, jog Kauno savivaldybė į naują realybę sureagavo operatyviai.
„Tuo metu Ukrainoje jau vyko karas, o mūsų pačių mokyklos Kaune susidūrė su nauja realybe – laiškai su grasinimais, nuolatinis neapibrėžtumas, vadovų nerimas.
Atsirado labai aiškus poreikis: ne tik teorinių planų, bet realių, praktinių veiksmų, kurie parodytų – kaip elgtis, kai nutinka tai, ko niekas nelaukia.
Kauno miesto savivaldybės švietimo skyrius sureagavo operatyviai – buvo inicijuotas susitikimas kurį derinau su kariuomenės, policijos, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovais. Kalbėjomės, kėlėme klausimus ir ieškojome atsakymų“, – teigė R. Žilaitis.
Kauno Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausioji specialistė J. Lapėnaitė pabrėžė, jog kiekvienas atvejis gali būti kiek skirtingas, mat dalis Lietuvos mokyklų turi neblogas priedangas – tuomet reikėtų evakuotis į jas, o ne į lauką.
Taip pat ji teigė, jog mokyklų pasiruošimas ekstremalioms situacijoms anksčiau apsiribojo pasiruošimu gaisrams, o šiais laikais, grėsmės gali būti skirtingos. Tai kelia naujų iššūkių.
Dar vienas iššūkis – kadetų licėjuje mokiniai negali bet kada naudotis savo mobiliaisiais telefonais, jie surenkami ir laikomi vienoje vietoje. Ekstremalios situacijos metu nėra lengva per kelias minutes išdalinti visus telefonus.
Tad R. Žilaitis sako, jog vertėtų pagalvoti ir apie radijo stoties ugdymo įstaigoms sukūrimą, kuria būtų galima dalintis skubiais pranešimais, jei nutrūktų mobilusis ryšys.
