Mokesčių pertvarkos projektą trečiadienį registravusi Finansų ministerija pasiūlė nekilnojamojo turto mokestį vienam asmeniui taikyti nuo 40 tūkst. eurų būsto vertės.
0,1 proc. tarifas būtų taikomas gyvenamojo, poilsio, sodų, garažų ir kito nekomercinio turto vertei nuo 40 tūkst. iki 200 tūkst. eurų, 0,2 proc. tarifas – iki 400 tūkst. eurų, 0,5 proc. tarifas – iki 600 tūkst. eurų, 1 proc. – visam brangesniam turtui.
Šeimai su trimis ir daugiau vaikų arba auginančioms neįgalų vaiką NT mokestį siūloma taikyti nuo 50 tūkst. eurų būsto vertės. 0,1 proc. tarifas būtų taikomas nuo 50 tūkst. iki 250 tūkst. eurų, 0,2 proc. – iki 500 tūkst. eurų, 0,5 proc. – iki 750 tūkst., 1 proc. – visam brangesniam turtui.
Apmokestinant pagrindinį būstą, jo mokesčio suma iki 450 tūkst. eurų vertės daliai būtų mažinama 50 proc., o šeimoms su trimis ir daugiau vaikų arba auginančioms neįgalų vaiką – 75 proc.
Socialiai remtinų asmenų, kurie gauna kompensacijas už šildymą, pagrindinis būstas nebūtų apmokestinamas. Be to, mokesčio nemokėtų gyventojai, kurių mokėtinas mokestis ya iki 5 eurų.
50 proc. būsto mokesčio siūloma nukreipti į savivaldybių biudžetus.
Be kita ko, siūloma apmokestinti faktiškai nebaigtą statybą, jei nuo jos leidimo išdavimo praėjo 10 metų, o penkerius metus nėra tikslinami duomenys NT registre, o apleistam ar neprižiūrimam NT nustatyti maksimalų 4 proc. tarifą.
Taip pat siūloma papildomu 0,2 proc. tarifu apmokestinti visą komercinį turtą, išskyrus žemės ūkio veiklai naudojamus objektus, ir šias lėšas skirti Gynybos fondui.
Finansų ministras Rimantas Šadžius interviu BNS teigė, jog NT mokestis maždaug 250 tūkst. vertės butą turinčiai šeimai kainuotų 7 eurus per mėnesį.
Siekiant mažinti administracinę naštą gyventojams NT mokesčio deklaracijas jiems parengs Valstybinė mokesčių inspekcija – jis bus suformuotas automatiškai, kaip ir žemės mokestis.
R. Riabovo / BNS nuotr.
Keturi GPM laipteliai
Finansų ministerija taip pat pasiūlė nustatyti keturis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus, taip siekiant jį padaryti progresyvesnį.
GPM tarifai būtų taikomi atsižvelgiant į bendrą metinę visų rūšių pajamų sumą, išskyrus pajamas iš paskirstytojo pelno.
Metinėms pajamoms iki 36 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) būtų taikomas 20 proc. tarifas, nustatant kai kurias išimtis.
Pajamoms iki 60 VDU būtų taikomas 25 proc. tarifas, iki 120 VDU – 32 proc., o visoms tai viršijančioms pajamoms – 36 proc.
Tuo metu metinėms individualios veiklos pajamoms iki 42,5 tūkst. eurų siūloma taikyti 20 proc. mokesčio tarifą, iki 20 tūkst. – 15 proc. mokesčio kreditą.
Tarp išimčių – metinei pajamų ne iš darbo santykių daliai bei ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokų daliai iki 12 VDU būtų taikomas 15 proc. tarifas, o metinei ne individualios veiklos pajamų, gautų pardavus atliekas, daliai iki 12 VDU – 5 proc.
Siūloma nustatyti mažėjantį mokesčio kreditą, kurį taikant GPM tarifas pasiektų 15 proc. 35 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų sumai, 20 proc. – 42,5 tūkst. eurų sumai, o pajamoms, viršijančioms šią sumą, taikyti pagrindinius GPM tarifus.
Finansų ministras Rimantas Šadžius interviu BNS minėjo, kad didžioji dirbančiųjų dalis – vidurinės klasės atstovai – tarifo išaugimo nepajus.
„Mes įgyvendinam socialinio teisingumo principą, kad ne mažiausias pajamas ir ne vidurinės klasės atstovai, o būtent turtingiausi visuomenės nariai svariau prisidės prie mūsų biudžeto formavimo“, – BNS sakė ministras.
Jis taip pat teigė, kad mažų pajamų gavėjams, pavyzdžiui, iš individualios veiklos uždirbatiems iki 35 tūkst. eurų, apmokestinimas niekaip nepasikeis.
„Didesnes pajamas gaunantiems – nuo 35 tūkst. iki 42 tūkst. – mokesčio tarifas pamažu didės, kol pasieks 20 proc. Ir jau virš 42 tūkst. gaunantiems įsijungia progresinis apmokestinimas kartu su kitom pajamom“, – sakė ministras.
Jis pabrėžė, kad svarbios išlygos yra gaunantiems socialines pašalpas arba išmokas iš ilgalaikio darbo fondo, honorarus, palūkanas. Jiems išlieka 12 VDU limitas, iki kurio pajamų mokestis išlieka 15 proc., kaip ir dabar.
Ministerija nurodo nesiūlanti progresinio apmokestinimo taikyti pajamoms iš paskirstytojo pelno, siekiant skatinti investicijas, ekonomikos augimą ir kapitalo plėtrą.
Siūlo naikinti PVM lengvatą šildymui
Finansų ministerija taip pat siūlo nuo 9 iki 21 proc. padidinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) centralizuotam šildymui, karštam vandeniui bei malkoms.
Be to, siūloma keisti kitas PVM lengvatas – knygoms, neperiodiniams leidiniams PVM tarifą mažinti nuo 9 iki 5 proc., o lengvatinį 9 proc. tarifą, taikomą apgyvendinimui, keleivių vežimui, meno ir kultūros renginiams, didinti iki 12 proc.
„Skatinant edukaciją ir siekiant sumažinti neigiamą poveikį švietimo sistemai, knygas ir leidinius vietoj šiuo metu taikomo lengvatinio 9 proc. PVM tarifo apmokestinti taikant lengvatinį 5 proc. tarifą“, – rašoma PVM įstatymo pataisų aiškinamajame rašte.
Pasak jo, šildymui ir karštam vandeniui PVM lengvata nėra tikslingai orientuota tik į socialiai pažeidžiamus visuomenės sluoksnius, o malkoms – neatitinka Europos Sąjungos aplinkos apsaugos įsipareigojimų dėl priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir Europos žaliojo kurso tikslų.
Finansų ministras Rimantas Šadžius interviu BNS sakė, kad panaikinus PVM lengvatą siūloma didinti nepasiturintiems gyventojams mokamoms kompensacijoms skaičiuoti naudojamo turto vertę.
Anot jo, šias kompensacijas gaunančius gyventojus siūloma visiškai atleisti nuo nekilnojamojo turto mokesčio.
10 proc. draudimo mokestis
Ministerija siūlo 10 proc. tarifu apmokestinti visas ne gyvybės draudimo sutartis, išskyrus civilinę vairuotojų atsakomybę.
„Draudimo įmokų mokestis taikomas didžiojoje dalyje Europos Sąjungos valstybių narių, kuriose mokesčio dydis svyruoja nuo 24 iki 1 proc. Tarifo dydis nustatytas atsižvelgiant į kitų valstybių taikomą praktiką ir tai, kad 10 proc. daugmaž atitiktų kitų valstybių taikomą vidutinį dydį“, – rašoma aiškinamajame rašte.
Anot jo, mokestis būtų taikomas visiems draudikams, jis būtų mokamas pasibaigus ketvirčiui, iki kito mėnesio 15 dienos.
Siūloma mokestį taikyti nuo 2026 metų sausio 1 dienos sudarytoms, pratęstoms ar pakeistoms sutartims, jeigu iki Saugumo įnašo įstatymo įsigaliojimo dienos sudaryta sutartis būtų pakeista jau jam įsigaliojus ir jeigu tai būtų susiję su nauja įmoka.
Lietuvos bankas kitų Europos ekonominės erdvės valstybių priežiūros institucijoms turėtų pranešti apie naują reguliavimą, taikomą tų valstybių draudimo įmonėms, veikiančioms Lietuvoje.
Iš Lietuvoje veikiančių 19 draudimo įmonių ir čia įsteigtų Europos ekonominės erdvės valstybių įmonių filialų 14 teikia ne gyvybės draudimo paslaugas. Per 2024 metus jos gavo 1,212 mlrd. eurų ne gyvybės draudimo įmokų.
Siūloma akcizais apmokestinti saldintus bei energinius gėrimus
Ministerija siūlo ir nuo kitų metų apmokestinti saldintus gėrimus, kurių 100 mililitrų cukraus arba saldiklių kiekis viršija 5 gramus, taip pat energinius gėrimus, nepriklausomai nuo jame esančio cukraus kiekio.
Saldintiems gėrimams, kurių 100-te mililitrų yra 5–8 gramai cukraus, siūloma nustatyti 7,4 cento litrui tarifą, o daugiau nei 8 gramai – 21 centą.
1,05 euro už litrą, arba 4,3 euro už kilogramą tarifą siūloma nustatyti gėrimų koncentratams.
Būtų apmokestinami ne tik Lietuvoje pagaminti, bet ir importuojami gėrimai.
Skaičiuojama, kad dėl pakeitimų 1 litras gėrimo su 5–8 gramais cukraus arba tik saldikliais brangų 9 centais, su 8 gramais ir daugiau cukraus, taip pat energinio gėrimo litras – 25 centais, litras koncentrato – 1,27 euro, 100 gramų koncentrato – 52 centais.
Vadinamasis cukraus mokestis nebūtų taikomas farmacijos produktams, maisto papildams, kūdikių mišiniams, veterinariniams vaistams, taip pat pieno gėrimams, nefasuotiems saldintiems gėrimams, pagamintiems viešojo maitinimo įstaigose.
Akcizai taip pat nebūtų taikomi į kitas ES šalis išvežamiems saldintiems gėrimams, taip pat skirtiems užsienio diplomatinėms atstovybėms Lietuvoje, tiekiamiems kaip atsargos laivams arba orlaiviams, atsivežtiems keleivių asmeniniame bagaže.
Skaičiuojama, kad vadinamasis cukraus mokestis leistų per metus valstybės biudžetą papildyti 25 mln. eurų.
Gynybai – 0,5 mlrd. eurų papildomų pajamų iš mokesčių pertvarkos
Finansų ministerija siūlo padidinti Valstybės gynybos fondą, taip užtikrinant, kad priėmus mokesčių pakeitimus gautos papildomos valstybės biudžeto pajamos būtų nukreiptos krašto apsaugai.
Mokesčių pertvarkos projekto aiškinamajame rašte pateikiami skaičiavimai, rodantys, kad padidinti mokesčiai 2026 metais leis į Valstybės gynybos fondą skirti 306 mln. eurų, o 2027 metais – jau 523,6 mln. eurų.
Siūloma numatyti, kad fondą papildytų lėšos, gautos iš draudimo sutarčių mokesčio. Finansų ministerija siūlo 10 proc. apmokestinti visas ne gyvybės draudimo sutartis, išskyrus civilinę vairuotojų atsakomybę.
Krašto apsaugai taip pat atitektų pajamos iš padidinto pelno mokesčio. Siūloma standartinį pelno mokesčio tarifą pakelti 1 proc. punktu iki 17 proc., o lengvatinį – taip pat 1 proc. punktu iki 7 procentų.
Valstybės gynybos fondą papildytų ir 2 proc. viso Lietuvoje surenkamo gyventojų pajamų mokesčio, taip pat pajamos iš plečiamos nekilnojamojo turto mokesčio bazės.
Gynybai būtų skiriamos lėšos ir iš siūlomo saldintų bei energetinių gėrimų apmokestinimo.
BNS jau rašė, kad Lietuvoje planuojama 2026–2030 metais padidinti finansavimą gynybai iki 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto, siekiant per minimą laikotarpį išvystyti kariuomenės diviziją.
Valstybės gynybos fondas buvo įsteigtas pernai kaip saugiklis, kad ketinimai didinti mokesčius būtų susieti su planais didinti finansavimą krašto apsaugai, išvengiant papildomų biudžeto pajamų nukreipimo į kitas sritis.
