Antradienį, balandžio 15-ąją, Kaune oficialiai baigiamas šildymo sezonas, išskyrus ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo bei asmens sveikatos priežiūros įstaigas.
Anot Kauno miesto savivaldybės, sprendimas priimtas atsižvelgiant į atšilusius orus ir vidutinę lauko temperatūrą.
Daugiabučių namų gyventojai dėl šildymo sezono pratęsimo savo daugiabučiame name gali apsispręsti patys, priimdami sprendimą balsų dauguma. Tokiu atveju, šilumos tiekėją informuoja sistemų prižiūrėtojas, namą administruojanti įmonė ar bendrijos pirmininkas.
„Kauno energija“ pagaliau paaiškino, kodėl kauniečiai už šildymą moka brangiau nei vilniečiai
Svarbu žinoti, kad paskelbus oficialią šildymo sezono pabaigą, kompensacijos už šildymui suvartotą šilumą netaikomos. Jos skaičiuojamos tik už šilumą, sunaudotą karštam vandeniui ruošti.
Praėjusiais metais šildymo sezonas Kaune baigtas balandžio 29-ąją, o užpernai – balandžio 13 d.
Kodėl Kaune šildymas toks brangus?
Kauniečiai šį sezoną itin jautriai pajuto šildymo kainas – Kaunas kelis mėnesius iš eilės fiksavo didžiausią šilumos kainą tarp visų Lietuvos didmiesčių.
Kaip aiškino bendrovės „Kauno energija“ atstovai, šildymo kainas lemia Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT), kuri nustato kainas pagal patvirtintas metodikas ir įmonių pateiktus duomenis. Kainai įtaką taip pat daro kuro kaina, parduodamos šilumos kiekis, šilumos įsigijimo iš gamintojų sąnaudos ir įmonės investicijos. Apie tai plačiau rašėme čia.
Savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis tikino, kad kainos „yra patikrintos ir pagrįstos“, tačiau dalis politikų abejoja tokiais argumentais. Tuo tarpu Kauno meras Visvaldas Matijošaitis tarybos posėdžio metu į klausimus apie brangų šildymą atsakė replikomis, esą „langus atsidarę gyvena“.
