Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose 2025 m. nustatyta 30 juodųjų dėmių – tai ruožai arba sankryžos, kur per pastaruosius ketverius metus įvyko keturi ar daugiau eismo įvykių su nukentėjusiais žmonėmis. Palyginti su praėjusiais metais, šis skaičius sumažėjo nuo 33 iki 30 juodųjų dėmių.
Tyrimus atliko VšĮ Transporto kompetencijų agentūros (TKA) eismo saugos specialistai, išanalizavę 2021–2024 m. laikotarpio eismo įvykių duomenis. Siekdami prevenciškai mažinti avaringumą, specialistai taip pat pirmą kartą nustatė ir 24 avaringas vietas – kelio ruožus, kur per pastaruosius trejus metus įvyko trys eismo įvykiai su nukentėjusiais žmonėmis.
„Juodųjų dėmių mažėjimas yra ženklas, kad taikomos saugos priemonės veikia. Tačiau negalime sustoti, analizuojame ir tas vietas, kuriose pavojus tik formuojasi. Laiku nustatyta problema leidžia išvengti skaudžių pasekmių“, – sako Evaldas Morkūnas, Transporto kompetencijų agentūros (TKA) Transporto paslaugų skyriaus vadovas.
Daugiausia – 18 – juodųjų dėmių buvo nustatyta sankryžose, likusios 12 – kelių ruožuose. 8 juodosios dėmės nustatytos pirmą kartą. Ekonominiai nuostoliai dėl eismo įvykių šiose vietose siekia 6,684 mln. eurų.
Papildomai, siekiant prevenciškai mažinti avaringumą, specialistai identifikavo 24 avaringas vietas – tai kelio ruožai, kuriuose per pastaruosius trejus metus įvyko bent trys eismo įvykiai su sužeistaisiais ar žuvusiaisiais.
Kur juodųjų dėmių daugiausia?
2025 m. juodųjų dėmių pasiskirstymas valstybinės reikšmės keliuose rodo aiškias tendencijas. Daugiausia pavojingų ruožų nustatyta Kauno ir Panevėžio rajonuose – po keturias juodąsias dėmes.
Po tris juodąsias dėmes nustatyta Palangos m. ir Jonavos rajonuose. Pagal kelių kategorijas 13 juodųjų dėmių nustatyta magistraliniuose keliuose, 11 – krašto ir 6 – rajoninės reikšmės keliuose.
Daugiausia juodųjų dėmių nustatyta magistraliniame kelyje Nr. A11 Šiauliai–Palanga – 3.
Kas nukenčia dažniausiai?
Per pastaruosius ketverius metus juodosiose dėmėse užfiksuoti 137 eismo įvykiai, kuriuose žuvo 6 ir buvo sužeisti 181 eismo dalyvis. Nukentėjusiųjų amžiaus vidurkis – 39 metai. Vietovių požiūriu, situacija pasiskirsto beveik tolygiai – 94 eismo dalyviai nukentėjo užmiestyje, 93 – gyvenvietėse.
Analizuojant juodosiose dėmėse nukentėjusius eismo dalyvius nustatyta, kad užmiesčio kelių juodosiose dėmėse įvykusiuose eismo įvykiuose net 89 proc. visų nukentėjusių (žuvusių ir sužeistųjų) eismo dalyvių sudaro transporto priemonių vairuotojai ir keleiviai.
Pagrindinės nelaimių priežastys – susidūrimai
Analizuojant juodųjų dėmių eismo įvykius, nustatyta, kad dažniausiai pasitaikanti eismo įvykių rūšis – transporto priemonių susidūrimai, kurie sudaro net 57,7 proc. visų registruotų įvykių (79 eismo įvykiai).
Iš jų išsiskiria susidūrimai sukant į kairę ar apsisukant (21 įvykis), taip pat šoniniai susidūrimai (19 įvykių). Specialistų teigimu pagrindinės tokių eismo įvykių priežastys – neaiškus eismo pirmumas, ribotas matomumas ir nepakankamas apšvietimas.
Siekiant šias problemas spręsti, dažniausiai siūloma įrengti tinkamą horizontalųjį ir vertikalųjį kelių ženklinimą bei įrengti tinkamą apšvietimą pavojingose vietose.
Interaktyvus žemėlapis – kiekvienam prieinama saugaus eismo informavimo priemonė
Transporto kompetencijų agentūra kviečia tiek gyventojus, tiek institucijas naudotis interaktyviu juodųjų dėmių žemėlapiu, kuriame pateikiama informacija apie juodąsias dėmes ir avaringas vietas. Šis žemėlapis nuolat naujinamas savivaldybių pateikiamais duomenimis.
Peržiūrėti žemėlapį galima čia.
