Antrojo pagal didumą Lietuvos miesto Kauno 9,8 proc. darbingo amžiaus gyventojų pavardės, prasidedant balandžiui, tebebuvo įrašytos Užimtumo tarnybos (UT) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bedarbių sąrašuose. Nors kovą jų kiek ir apmažėjo, tačiau net 18 490 kauniečių antrąjį pavasario mėnesį pradėjo kaip UT klientai.
Per mėnesį įsidarbinti pavyko 2 402 Tarnyboje registruotiems Kauno miesto bei 735 Kauno rajono gyventojams. Pastarajame rajone UT fiksuotas nedarbo rodiklis balandžio 1-ąją siekė 8,3 proc. (per kovą sumažėjo 0,2 proc.)
Tarnybos duomenimis, visoje Kauno apskrityje registruotų bedarbių balandžio 1-ąją buvo 34 055. Didžiausias (0,4 proc.) nedarbo mažėjimas praeitą mėnesį registruotas Kėdainių rajone (iki 8,8 proc. – 1 procentiniu punktu mažesnis nei gerokai daugiau darbdavių turinčiame apskrities centre – Kauno mieste). Kėdainių rajone, kur plačiai išvystyta daržininkystė bei kiti žemės ūkio sektoriai, pavasarį išauga sezoninių darbų pasiūla.
Mažiausiu nedarbu iš kitų Kauno apskrities savivaldybių išsiskiria iš visų mažiausia – Birštono savivaldybė. Tiesa, joje per kovą nedarbo rodiklis kiek ūgtelėjo: nuo 6,5 proc. mėnesio pradžioje iki 6,8 proc. – jo pabaigoje. O Jonavos savivaldybė ir toliau išlieka didžiausio nedarbo teritorija, – praėjusi mėnesį UT registruoto nedarbo rodiklis čia nė kiek nepakito. Balandį darbo ieško 11 proc. darbingo amžiaus jonaviškių.
Šiaip tai Kaunas „visame kame“ mėgstantis varžytis su Vilniumi, pasirodo, jam nenusileidžia ir registruotu nedarbu. Kai sostinėje šis rodiklis siekia 8,8 proc. (toks pat jis ir Vilniaus apskrityje), tai Kaune, prasidedant balandžiui, registruotas nedarbas buvo 9,8 proc.
Užimtumo tarnyba šią savaitę paskelbė, jog šalies darbo rinkoje daugėja atsargaus optimizmo požymių. Kovą darbo rinka intensyvėjo, – augo darbo pasiūlymų skaičius, aktyviau pradėta dirbti, mažėjo registruotas nedarbas. Vis dėlto stebimi ir signalai, rodantys, kad darbo rinka išlieka jautri.
„Matome pozityvių ženklų – vis daugiau žmonių randa darbą. Darbdaviai paskelbė daugiausiai laisvų darbo vietų per pastaruosius penkis mėnesius, o dirbti pradėjusių klientų skaičius buvo didžiausias nuo lapkričio. Dėl suaktyvėjusios darbuotojų paieškos ir samdos mažėjo registruotas nedarbas. Tai – darbo rinkos pokyčiai, būdingi pavasario pradžiai“, – teigė UT Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.
Balandžio 1 d. registruota 162,6 tūkst. darbo ieškančių asmenų – 4 tūkst. (2,4 proc.) mažiau nei prieš mėnesį ir 3,4 tūkst. (2,1 proc.) mažiau nei prieš metus. Per mėnesį registruotas nedarbas sumažėjo 0,2 proc. punkto ir balandžio 1 d. siekė 9 proc.
Vyrų nedarbas sumažėjo 0,4 proc. punkto iki 8,9 proc., o moterų – 0,1 proc. punkto ir siekė 9 proc. Jaunimo iki 24 metų – sumažėjo 0,4 proc. punkto iki 7 proc., vyresnių nei 50 m. žmonių – 0,1 proc. punkto ir siekė 10,6 proc. Registruoto nedarbo skaičiai kovą mažėjo 54 iš 60 savivaldybių, keturiose išliko stabilūs, o dviejose – didėjo.
„Sezoniškumas daro įtaką darbo vietų skaičiui, bet svarbu įvertinti ir bendrą kontekstą – darbdavių samdos tempai dar atsilieka nuo buvusių pernai. Tai rodo atsargų požiūrį, ypač esant neapibrėžtumui dėl galimų geopolitinių ir ekonominių pokyčių. Visgi matomas judėjimas į priekį, leidžiantis tikėtis darbo rinkos aktyvumo ir artimiausiais mėnesiais“, – atkreipė dėmesį J. Zemblytė.
Kovą darbdaviai paskelbė 13,6 tūkst. laisvų darbo vietų – ketvirtadaliu (2,7 tūkst. arba 25,1 proc.) daugiau nei vasarį. Daugiausiai jų siūlė gamybos sektoriaus įmonės, taip pat suaktyvėjo sezoninių darbų paklausa žemės ūkyje, statybose, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų srityse. Tačiau, palyginus su praėjusių metų kovu, šiemet darbo pasiūlymų yra 6,9 proc. mažiau. Darbdaviai ieško darbuotojų, tik tai daro atsargiau.
Anot UT atstovės Mildos Jankauskienės, pirmąjį pavasario mėnesį šalyje dirbti pradėjo 20,6 tūkst. darbo ieškančių Užimtumo tarnybos klientų – tai 16,1 proc. daugiau nei vasarį. Užimtumo tarnybos klientų įsidarbinimas augo daugelyje sektorių, išskyrus finansinę ir draudimo bei kitą aptarnavimo veiklą. Savarankišką veiklą pagal verslo liudijimus rinkosi 8,1 tūkst. darbo ieškančių klientų, – 1,8 tūkst. (28,2 proc.) daugiau nei vasarį.
Kovą ieškant darbuotojų vidutinis siūlomas mėnesio bruto darbo užmokestis įregistruotose laisvose darbo vietose buvo 1486 Eur – 123 Eur (9,1 proc.) didesnis nei pernai tuo pačiu metu ir 222 Eur (14,9 proc.) didesnis nei 2023 m. kovą.
Specialistų ir tarnautojų grupėje didžiausias vidutinis atlygis siūlytas šviesos fizikams (4 tūkst.), bendrosios praktikos gydytojams (3,8 tūkst.), gydytojams specialistams (3,2 tūkst.), laivavedžiams (3,2 tūkst.), finansų analitikams (3,1 tūkst.). Ieškant kvalifikuotų darbininkų ir operatorių, didžiausias vidutinis atlygis siūlytas gręžinių gręžėjams, stogdengiams (2 tūkst.), oro kondicionavimo ir šaldymo įrenginių montuotojams, kranų ir kėlimo įrenginių operatoriams, popierinių gaminių gamybos mašinų operatoriams (1,9 tūkst.). Nekvalifikuoto darbo grupėje didžiausias atlygis siūlytas langų plovėjams (1,9 tūkst.).
Bendras dirbančiųjų skaičius augo, labiausiai – statybos, sveikatos priežiūros, švietimo ir žemės ūkio sektoriuose. Balandžio 1 d. šalyje dirbo 1,45 mln. asmenų – 4,3 tūkst. (0,3 proc.) daugiau nei prieš mėnesį, – informuoja Užimtumo tarnyba.
