Slidinėjimo kurorto Slavskėje, Lvivo srityje statybos virto Rusijos propagandos ir agresorei palankaus kurso skleidėjų visame pasaulyje taikiniu – iš pradžių buvo intensyviai dezinformuojama, kad planuojamos 1,5 mlrd. JAV dolerių vertės objektą statys Ukrainos valstybė, mėginant įteigti, kokia nepatikima, neatsakinga ir nedėkinga Vakarams yra šios šalies valdžia, taškanti paramai skiriamas lėšas, užuot skyrusi jas gynybos poreikiams.
Tikslas, regis, akivaizdus: nutapyti Ukrainą kuo tamsesnėmis spalvomis, kad kuo mažiau žmonių norėtų ją remti kare, kuriame sprendžiasi jos nepriklausomybės klausimas.
Peržiūrėjus jau gerą dešimtmetį rusiškos propagandos ansamblio repertuarui akompanuojančio Remigijaus Žemaitaičio, korupcijos skandalais pagarsėjusio buvusio vidaus reikalų ministro G. Furmanavičiaus „nuo Darbo partijos“ (čia tas pats, kuris šmėžuoja šlykščiomis salvėmis „Vakarai ir toliau finansuos nacių režimą Ukrainoje“, „Kijevo režimas pradėjo teroristinę operaciją Kursko srityje“, „Ukrainos stiprybė yra ta, kad jos nėra“ etc., supokšėjusiame portale 77.lt) ir Ko postus, matyti viena esminė detalė – jie nė vienu žodeliu nepasakė, kad Ukrainos valstybė finansiškai absoliučiai neprisideda prie Goro kalnų kurorto statybų.
Priešingai, sakiniai tarsi specialiai konstruojami taip, kad visuomenė suprastų, jog tai – valstybinis projektas („Ukraina stato“, „Ukraina taškosi“ ir pan.).
Taip, poroje vietų paminima, jog projektą įgyvendina ir investuoti į statybas planuoja „OKKO Group“, bet niekur net neužsimenama apie esminius dalykus, kad tai – privati Ukrainos įmonė ir kad pinigų iš šalies biudžeto kurorto statymui nebus skirta nė cento. Šie faktai tiesiog nutylimi.
Paaiškėjus, kad valstybė prie to absoliučiai nepridėjo rankos, klaidinančių drumzlių pliūpsniai nesiliovė – estafetę perėmus kitiems suveltų ir iškraipytų faktų žonglieriams, šiek tiek pakeitus kampą, nuodingų strėlių taikiniu tapo slidinėjimo kurorto statybas pradėjęs verslas.
Antai Rūta Janutienė firminį savo geluonį suleido į Ukrainos verslininką, „OKKO Group“ (ketinančios investuoti į kurorto statybas 500 mln., dolerių ir dar milijardą pritraukti iš kitų šaltinių, nepriklausančių valstybinėms struktūroms) įkūrėją Vitalijų Antonovą.
Kreivą ylą nugriebusi „demaskuotoja“ uoliai siuvo prie V. Antonovo kostiumo sukto brukto veikėjo etiketę, taškydamasi kaltinimais mokesčių nemokėjimu Ukrainai.
O kas antrino R. Janutienei jos „laidoje“? Žinoma, didysis Ukrainos mylėtojas, skaidrus kaip aukščiausios kokybės krištolas Artūras Skardžius, kurio šeima nebuvo susijusi nei su „Gazprom“ valdomo banko paskola, nei su maskvos verslininkais, nei su kitais skandalingais dalykais.
Tačiau pažvelgus šiek tiek giliau, panagrinėjus ne tik „janutieniškus“ šaltinius, vaizdą matome kitokį.
Pasirodo, „OKKO Group“ (įmonių grupę kontroliuojančioji holdingo bendrovė) ne tik nevengia mokėti mokesčių Ukrainos valstybei, bet ir smarkiai prisideda prie jos gynybos.
Vien tiktai 2024 metų sausio-birželio mėnesiais „OKKO Group“ verslo kompanijos (degalinių tinklas, žemės ūkio, alternatyviosios energetikos, statybų ir kt. veikla) pervedė į Ukrainos biudžetą ir valstybinius socialinius fondus 9,74 mrld. grivinų (apie 217 mln. eurų) mokesčių. Už visus 2024 metus – virš 20 mlrd. grivinų.
2023 metais šios verslo grupės indėlis į Ukrainos iždą – 15,59 mlrd. grivinų siekiantys mokesčiai.
Nuo plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios „OKKO Group“ Ukrainos kariniams ir humanitariniams poreikiams (sugriautų miestų, rajonų atstatymui) iš viso skyrė 2,5 mlrd. grivinų (55,84 mln. eurų). Prie ginklų, karinės technikos įsigijimo buvo prisidėta maždaug puse šios sumos.
„OKKO Group“ degalinių tinklo ir fondo „Sugrįžk gyvas“ iniciatyva Ukrainos gynėjams buvo suteikta 735 mln. grivinų vertės pagalba (16,42 mln. eurų), kurią sudarė kulkosvaidžiai, granatsvaizdžiai, minosvaizdžiai, žvalgybos kompleksai ir kitos priemonės.
Kiekviena „OKKO“ degalinė 2024 m. pirmąjį pusmetį vidutiniškai sumokėjo 5,629 mln. grivinų mokesčių ir rinkliavų.
Tos pačios įmonės degalinėse Ukrainos kariai gauna nemokamą maitinimą – iniciatyvos „Sušildyk gynėją“ metu jiems skirta beveik 5 mln. dešrainių, 8,3 mln. kavos ir arbatos puodelių.
Ir tai tik nedidelė dalis šios kompanijos sumokėtų mokesčių, jos suteikiamos paramos kariuomenei ir visai valstybei.
Tačiau pasiklausius R. Janutienės susidaro aiškus įspūdis, kad slidėjimo kurortą Lvivo statys nesąžiningo, nepatikimo, nešvarios reputacijos, mokesčius mokėti vengiančio verslininko vadovaujama kompanija, ir šių klaidinančių atakų tiesioginis naudos gavėjas, be abejonės, yra Rusija, siekianti užterlioti ant Ukrainos (nesvarbu ant ko, tinka viskas – ant valstybės, verslo, piliečių) kuo tamsesnius atspalvius.
Informacija apie „OKKO Group“ įneštus mokesčius, paramą Ukrainos kariuomenei, yra vieša ir nesunkiai prieinama.
R. Janutienė, rinkdama apie ją žinias, kažkodėl viską apšlakstė neigiamais tonais, gimusiais jos pačios vaizduotėje, nors tikrai turėjo matyti ženklų „OKKO grupės“ prisidėjimą prie Ukrainos gynybos, humanitarinės pagalbos.
Tad kodėl ji pasirinko vien tiktai minusus?
Negatyvo skleidimas, vėlgi, visiškai sutampa su rusijos portaluose, TV kanaluose skleidžiamu purvinu kursu. Ir ne tik apie slidinėjimo kurorto Lvivo regione statybas,o apie Ukrainą apskritai.
Ir kai išgirstate „Janutienės žinias“, nepatingėkite patikrinti informacijos – labai tikėtina, kad ne „Mercedes“ ten, o „Moskvičius“, ne šiemet viskas buvo, o prieš 10 metų, ne Kaune, o Vilniuje, ir ne pas Petrą, o pas Joną.
Beje, kaltindama V. Antonovą ir jo verslą mokesčių nemokėjimu Ukrainai, R. Janutienė kaip neva neginčijamą „kozirį“ pateikė faktą, kad didžioji dalis „OKKO Group“ akcinio kapitalo yra registruota Kipre.
Iš tikrųjų, pavyzdžiui, grupės flagmanu vadinamą koncerną „Galnaftogaz“ valdo Kipre registruota bendrovė „GNG Retail Public Limited“.
Tačiau pačių grupės įmonių („Galnaftogaz“, „Agrotrade“ ir kt.) juridiniai registracijos adresai yra Ukrainoje (Lvivo srityje ir kitose vietovėse). Ir visos tos įmonės moka mokesčius Ukrainos valstybei.
Taip, kyla natūralus klausimas, ar privatus Ukrainos verslas šiuo konkrečiu atveju elgiasi racionaliai, investuodamas didžiules sumas į kurorto statybas, o ne skirdamas šias lėšas ar dalį jų savo šalies gynybai. Ir man kilo. Ir aš V. Antonovo vietoje to nedaryčiau.
Tačiau tarp „agentūrų“ a la „Janutienė news“ pateikiamos informacijos ir objektyvios realybės yra esminis skirtumas.
„Janutienė news“ šioje istorijoje (ir ne tik joje, žinoma) užsiima nepelnytu juodinimu ir faktų iškarpymu – spalvos taip nutamsinamos, kad rusijos karo ir propagandos mašinos vairininkai, siekiantys kuo daugiau negatyvo Ukrainos adresu, šiai „agentūrai“ galėtų ploti stovėdami ir net pasišokinėdami.
Nepasakyti nei apie milijardines „OKKO Group“ kompanijų sumokėtų mokesčių Ukrainai sumas, nei apie didžiulę karinę, humanitarinę paramą, uoliai šlakstant vien tiktai niūrių tonų akvarelę – čia jau reikia tam tikro talento.
Gaunant paviršutiniškas, tendencingas, rusijai naudingų papilstymų dozes, būtina tikrinti faktus – priešingu atveju galima nesunkiai pasiklysti dezinformacijos džiunglėse.
