Kovo 21 d. Kaune atidaryta dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms skirta tarptautinė paroda „Nuo gintarų iki žvaigždžių: M. K. Čiurlionis, amžininkai ir bendraminčiai“. Ji kviečia pamatyti daugiau kaip šimtą M. K. Čiurlionio ir užsienio menininkų sukurtų darbų. Kūriniai atvežti iš garsiausių Europos muziejų: Tate galerijos, Britų muziejaus, d’Orsay muziejaus, Pompidou centro, Wenzelio Habliko muziejaus bei kt.
Po Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje eksponuojamą parodą „Nuo gintarų iki žvaigždžių: M. K. Čiurlionis, amžininkai ir bendraminčiai“ vedžiojo parodos kuratorės Vaiva Laukaitienė ir Greta Katkevičienė.
Nuo paveikslų iki instaliacijų
Muziejininkės akcentavo, kad M. K. Čiurlionis (1875-1911) yra labai smalsus menininkas, kuriam perteikti reikia net dviejų begalybių: jūros ir kosmoso. Ekspozicijoje vingiuojant per šias temas bandoma susieti praeitį, dabartį ir žvilgtelti į ateitį.
„Anksčiau M. K. Čiurlionio jubiliejus švęsdavome kitur veždami parodas, o šįkart nusprendėme savo lankytojams parodyti, kaip jis atrodo kitų menininkų kontekste. Įprasta jį matyti atskiroje galerijoje, vienišą menininką, o jis tikrai nėra vienišas nei savo temomis, nei interesais, nei meno kokybe“, – teigė V. Laukaitienė.
Parodoje eksponuojama 60 M. K. Čiurlionio kūrinių, dar apie pusšimtis – užsienio menininkų. Jie atkeliavo iš Europos muziejų: Tate galerijos, Britų muziejaus, d’Orsay muziejaus, Pompidou centro, Wenzelio Habliko muziejaus ir kt. Yra eksponatų iš Amerikos, taip pat iš privačių užsienio kolekcijų.
Parodoje bandoma apjungti šiuolaikines instaliacijas ir klasikinius kūrinius. Kuratorės akcentavo, kad šiuo metu muziejuje galima pamatyti daugiausia kada nors eksponuotų M. K. Čiurlionio darbų. Ekspozicijoje lankytojai išvys ne tik paveikslus, bet ir instaliacijas, 1902 m. sukurtą kino filmą „Kelionė į mėnulį“, specialiai parodai kurtą filmą „Sofija“, knygas, partitūras, kompasą, teleskopą, laivelį, kuris dėl specialių tirpalų kartais išnyksta rūke.
Žvilgsnis į jūros begalybę
Pirmiausia lankytojai panyra į ekspozicijos dalį „Jūra“. Čia siekiama parodyti kontrastą, kaip skirtingai to paties laikotarpio dailininkai matė jūrą.
Kūriniai, tarsi, kuria dialogą: ant vienos sienos kabo 1908 m. lenko Leon Wyczółkowski tapytas triptikas „Jūra Palangoje“, o ant kitos – M. K. Čiurlionio tuo pat metu nutapyta „Sonata Nr. 5“ (Jūros sonata), kurią jis nutapė per atostogas Palangoje, kelis mėnesius ilsėdamasis su sužadėtine Sofija Kymantaite.
„Pirmojoje dalyje „Allegro“ kopose aidi bangų mūša, o žaismingi gintarai lyg perlai dengia bangas ir byloja apie gelmėse slypinčius mitus. Įvairūs augalai, žuvys ir paukščiai atskleidžia menininko domėjimąsi gamta“, – rašoma parodoje.
Antrojoje dalyje „Andante“ matyti miestas jūros dugne, o dalyje „Finale“ – siūbuojančios valtys, lyg išplaukusios iš tuo metu Europoje populiarios japoniškos graviūros, eksponuojamos šalia. Ją menininkas buvo matęs Felikso Jasienskio kolekcijos parodoje Varšuvoje.
„Nėra ribų tavo galiai, tavo didybei, tavo būtis begalinė“, – parodoje cituojama M. K. Čiurlionio poema „Jūra“.
Jūros jėgą ir grėsmę vaizduojantis triptikas „Rūstybė“ (1904) pateikia staigmeną – trečiasis paveikslas yra eksponuojamas pirmą kartą nuo jo įsigijimo 1922 metais.
Čia pat matyti tikras gintaro lašelis, keliantis nostalgiją apie keliones prie jūros ir gintarų ieškojimą pakrantėse. Dar viena ekspozicijos dalis skirta „Jūratės“ mitui. Žvejo sūnus M. K. Čiurlionis tapatinosi su Kastyčiu, o savo mylimąją Sofiją siejo su Jūrate. Jiedu norėjo kartu sukurti šiuo mitu paremtą operą.
Patyrinėti kosmoso platybes
Panardžius po jūros gelmes, kviečiama patirti kosmoso platybes, tam skirtos parodos dalys „Kosmosas“ ir „Navigacija“.
Lankytojams siūloma pažiūrėti 1902 m. sukurtą filmą „Kelionė į mėnulį“, kurį, manoma, M. K. Čiurlionis galėjo matyti studijuodamas Varšuvoje, mat panašiu metu šiame mieste atsirado pirmieji kino teatrai.
Šalia eksponuojamas adaptuotas plokštelių grotuvas, grojantis Antonio Vivaldi ciklą „Keturi metų laikai“.
„Čia muzika grojama žemės sukimosi greičiu. Turbūt ne dažnai susimąstome, kad esame ant Žemės rutulio ir skriejame per kosmosą“, – komentavo parodos kuratorė G. Katkevičienė.
Kosmosą geriau pažinti kviečia moksliniai objektai, knygos, įkvėpusios, M. K. Čiurlionį, pvz., Camille Flammarion „Atmosfera. Populiarioji meteorologija“ (1900). Parodoje demonstruojamas Henryk Niemetz sukurtas Saturno modelis ant besisukančio medinio pagrindo (1869), astronominis XIX a. lunetas iš Vilniaus universiteto muziejaus, rodomi teleskopai – M. K. Čiurlionio amžininkai, mat jis domėjosi astronomija ir galėjo stebėti žvaigždes per panašius teleskopus.
Dar vienas įdomus eksponatas – čeko Jirí Kolár sukurtas „Semtuvas visatai pasemti“ (1980). Ant šio medinio kastuvo užrašyti Senojo Testamento tekstai ir nupieštos žvaigždžių sistemos.
„Šis kastuvas užsimena apie mūsų gyvenimo laikinumą bei sielos nemirtingumą“, – informuojama parodoje.
Menininkės Monikos Žaltauskaitės-Grašienės-Žaltės kūrinys „Mėnulio jūra“ (2023) išreiškia mintį „kaip danguje, taip ir žemėje“. Ji derina sapnų, iššūkių, pokyčių temas. Lankytojai čia pat pamatys ir dirbtinių Žemės palydovų modelius, atvežtus iš Lietuvos etnokosmologijos muziejaus.
Vokiečio Wenzel Hablik grandiozinis kūrinys „Skliautas“ (1913) lankytojus panardins į kosmoso begalybę.
„Tylus vakaras įžiebia žvaigždes ir lenkiasi nakčiai, kuri netrukus nužengs dar tylesnė ir nuostabi, ir didi“, – parodoje cituojamas M. K. Čiurlionio laiškas S. Kymantaitei.
Specialiai parodai sukūrė du kūrinius
Parodai buvo specialiai sukurti du darbai. Menininkė Tania Kovats iš Jungtinės Karalystės 2024 m. sukūrė dvylikos paveikslų ciklą „Pilnatys 1875. Vilko, sniego, kirmino, rožinis, pieno, braškių, elnio, eršketų, derliaus, medžiotojo, bebro, šaltasis“. Jis vaizduoja M. K. Čiurlionio gimimo metų – 1875-ųjų – pilnatis. Šios akvarelės ragina apmąstyti laiko tėkmę, kintantį gamtos ritmą, jūrą, dangaus šviesą ir kosmosą.
„Noriu susijungti su kažkuo daug ankstesniu už mane, vyresniu už dabar, senesniu už ateitį“, – parodoje cituojama T. Kovats.
Kitą darbą specialiai šiai parodai sukūrė menininkė, kino kūrėja Emilija Škarnulytė. Ji pristato filmą „Sofija“, kviečiantį tyrinėti jūros ir kosmoso jungtis. Muziejaus lankytojai filmą pamatyti auditorijoje.
Finale – pasaulio sutvėrimas
Parodos finalas – erdvė „Pasaulio kilmė“. Ši tema M. K. Čiurlionį domino nuo pat pradžių: jis ieškojo, kas yra Kūrėjas, valdovas, kur ta vieta, kur gyvena angelai, kaip susikūrė pasaulis ir pan.
Paroda užbaigiama erdve, kur kabo M. K. Čiurlionio dvylikos paveikslų ciklas „Pasaulio sutvėrimas“.
„M. K. Čiurlionio darbas „Finale“ vaizduoja ant uolų sėdinčius karalius. Uolos primena „Webb“ ir „Hubble“ teleskopų nuotraukas apie kūrinijos stulpus. Patyrinėjus mokslines fotografijas matyti, kad jų atitikmenis galima rasti Čiurlionio kūriniuose. Turbūt tai labiau atsitiktinumas, nors kartais gyvenimas atkartoja meną. Lygindami Čiurlionio prieš 100 metų sukurtus kūrinius ir šiandienos NASA fotografijas – galime matyti panašumų“, – teigė parodos kuratorė G. Katkevičienė.
Kaip mes atsiradome? Ši tema persmelkią visą M. K. Čiurlionio kūrybą, net ankstyviausiuose jo eskizuose pavaizduota žmogaus ir pasaulio sutvėrimo vaizdai. Jis ieškojo aukščiausios dangiškosios būtybės, veikiančios visame kosmose, kūrėjo-valdovo – Rex.
„Tai pasaulio sutvėrimas, net ne mūsiškio pagal Bibliją, o tik kažkokio visiškai kitokio, fantastinio pasaulio“, – parodoje cituojamas M. K. Čiurlionio laiškas broliui Povilui.
Paroda „Nuo gintarų iki žvaigždžių: M. K. Čiurlionis, amžininkai ir bendraminčiai“ veiks iki spalio 12 d.
