Laisvės alėjos rekonstrukcijos darbai, nors ir vėluodami, juda lik pabaigos. Bent tai galima spręsti iš atkarpos nuo Nepriklausomybės aikštės iki Vytauto prospekto.
Milžinė abejingų nepalieka
Bet aš ne apie tai. O apie senolę milžinę liepą, kuri auga Laisvės al. 15 A ir B namų kieme. Čia augančios liepos apimtis net keletą kartų didesnis nei kreivų, šleivų, ir daugumoje ligotų seserų, augančių Laisvės alėjoje ar aplinkinėse gatvėse.
Pirmą kartą ją pastebėjau daugiau nei prieš 20 metų – tuo metu dirbdamas miesto dienraštyje „Laikinoji sostinė“. Visų pirma, nustebino jos storis ir aukštis. Ji buvo gerokai aukštesnė už greta stovintį triaukštį.
Ne vienas išvydęs šį medį galvoja, kad tai ąžuolas ar kaštonas. Tačiau sužinoję, kad tai liepa – negali atsistebėti.
„Įdomu būtų sužinoti, kas čia labai, labai senai ją pasodino. Ji tikrai čia neišaugo savaime. Tačiau bijau, kad to mes niekada nesužinosime“, – sakė kalbinta tame kieme daugiau nei 50 metų gyvenanti Danutė Talalienė.
Ji esą iš kiemo senbuvių girdėjusi, kad ši liepa čia jau augo ir XIX amžiaus pabaigoje.
„Manome, kad kitos tokios gražios ir senos liepos, bent miesto centre, tikrai nėra“, – sakė D. Talalienė.
Mena ir legendinis žalgirietis
Šį įspūdingą medį gerai mena ir buvęs legendinis Kauno „Žalgiris“ centras Gediminas Budnikas. Su močiute bėgdamas nuo tremties Sibiran, jis būdamas dar visai vaikas, iš gimtojo Paąžuolių kaimo (Ukmergės raj.) prisiglaudė pas tame kieme gyvenusią tetą Nataliją. Tad Kaune prabėgo įsimintiniausi vaikystės metai, iki sportinės karjeros pradžios.
Šiuo metu Prienuose gyvenantis G. Budnikas buvusioje laikinojoje sostinėje retas svečias, tačiau kai atvyksta, eidamas pro šalį, visada užsuka ir į šį kiemą.
Čia patirtus nuotykius jis prieš kelis metus aprašė ir savo priminimų knygoje „Likimo spalva – žalia“.
„Gerai atsimenu šią liepą, nes tame kieme prabėgo visa mano vaikystė“, – prisimena G. Budnikas.
Jau tada, kai jis apie 1950-uosius metus atsikraustė čia, liepa buvo ne ką plonesnė nei dabar.
„Tada aš buvau dar tik paauglys. Jos žemutinės šakos jau tada buvo labai aukštai, tad visur besikarstantys kiemo berniukai niekaip neįstengė ant jų užlipti“, – prisiminė G. Budnikas.
Storis išties įspūdingas
Dirbdamas jau minėtame dienraštyje apie šią milžinę informavau tuometinę miesto Savivaldybės aplinkos apsaugos skyriaus vedėją Mariją Stanikūnienę.
„Man keista, tačiau apie miesto centre esančią liepą nieko nežinojau. Tai reto gražumo ir be abejo labai sena liepa“, – sakė tada prie liepos atvažiavusi M. Stanikūnienė.
Ji, kartu su šio skyriaus vyriausiuoju specialistu Ovidijumi Petruliu, išmatavo liepos storį, o jis buvo išties įspūdingas – 340 cm. (Šiuo metu jos storis 350 cm – aut. past.).
Tąkart O. Petrulis nustatė (kas buvo matoma ir plika akimi), kad kažkada į liepą trenkė žaibas, nes kamiene buvo likęs nemažas vertikalus randas. Jis taip pat „iš akies“ spėjo ir liepos aukštį – daugiau nei 20 metrų.
„Reikia būtinai kažkaip ją įamžinti, galbūt netoliese pastačius bent informacinę lentelę“, – tada pažadėjo M. Stanikūnienė.
Laikas bėgo tačiau šis jos pažadas juo ir liko.
Aplinkosaugininko verdiktas
Šio rašinio pradžioje užsiminiau apie jau baigiamą Laisvės alėjos šios atkarpos rekonstrukciją. Tad gal išties būtų gražu ją pabaigus kažkaip įamžinti ir šią gražuolę milžinę.
To paklausiau miesto Savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus skyriaus vedėjo pavaduotojo Svajūno Urbonavičiaus.
„Informuojame, kad liepa 120 cm kamieno skersmens, auganti žemės sklype adresu Laisvės al. 15 Aplinkos apsaugos skyriui yra žinoma. Minėtai liepai 2021 metais buvo atlikti genėjimo darbai, kurių metu buvo šalinamos nudžiuvusios šakos, siaurinama, retinama laja.
Informuojame, kad minėta liepa vadovaujantis 2008 m. kovo 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 206 „Dėl Kriterijų, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams, patvirtinimo“ priskiriama saugotiniems želdiniams.
Minėtą liepą skelbti gamtos paminklu neplanuojama, kadangi medis priskiriamas saugotiniems želdiniams, o senstančio medžio kamiene bei stambiose šakose pastebimos drevės, todėl minėtą lietą skelbti gamtos paminklu būtų neracionalu ir nepraktiška“.
Komentaro pabaigoje aplinkosaugininkas pridūrė, kad apie 170 cm kamieno apimties liepą galima aptikti Vytauto parko šlaituose.
Medžių gamtos paminklų Kaune nedaug
Bene garsiausias gamtos paminklas Kaune – Gintaro gatvėje auganti Lampėdžių mažalapė gražuolė. Botaniniu gamtos paminklu ji pripažinta nuo 2000 metų, o paveldo objektu 2003 metais. Jos kamieno apimtis 1,3 metrų aukštyje net 720 cm, plotis – 22 metrai, amžius apie 250 metų.
Ji išskirtinė dar ir tuo, kad medis išsišakoja į 4 kamienus ir 5 viršūnes (manoma, kad į vieną kamieną suaugo kelios šalia augančios liepaitės).
Garsi ir senoji Kauno obelis, auganti Kazliškiuose, privačiame sklype (Aleksoto sen.). Ji yra seniausia Lietuvoje ir pripažinta gamtos paminklu. Spėjama, kad jai daugiau nei 360 metų. Medis pažymėtas informaciniu stendu bei dažnai lankomas aplinkosaugininkų.
Taip pat Kauno miesto savivaldybės gamtos paveldo objektas – Ąžuolo ir Pušies draugystė – žaliuoja Panemunės šilo aukštutinėje terasoje, o Taikos kalno ąžuolą kauniečiai gali surasti Pažaislyje.
Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė yra teigusi, kad „neabejodama, jog prižiūrimas teritorijas („kiemus“) turėdami paveldiniai medžiai dar labiau atkreips į save gamtos mylėtojų dėmesį“.
Straipsnio autoriaus baigiamasis komentaras
Sutinku, kad būti „aukštu ir gražiu“ (…čia aš apie medį – aut. past.) neužtenka norint tapti gamtos paminklu. Ir sąvoka grožis yra labai subjektyvi sąvoka. Vienam gali būti kažkas labai gražu, kitam visai nepatikti… Nors su tuo būtų galima ir ginčytis, žinant, mūsuose (ir ne tik) rengiamus įvairiausius „misių“ ir „misterių“ rinkimus.
Tad ar negalėtų ir ši milžinė būti, kad ir „Gražiausia Laisvės alėjos liepa“. Su apie tai skelbiama informacine lentele, prie įėjimo į kiemą. Pakartosiu, neseniai cituotus R. Savickienės žodžius „… neabejodama, kad prižiūrimas teritorijas („kiemus“) turėdami paveldiniai medžiai dar labiau atkreips į save gamtos mylėtojų dėmesį“.
Pritariu šiai minčiai. Tai tik pagyvintų miesto veidą, konkrečiai šio miesto centro kampelio. Panašiai kaip toje rekonstruojamoje Laisvės alėjos atkarpoje paliktas (nors ir padarytas naujai) senojo akmeninio grindinio gabalėlis.
P.S. Ar išties ši liepa verta didesnio dėmesio..? Nepatingėkite ir nueikite patys pamatyti ją savo akimis. Juolab, kad ji ne kažkur Vytauto parko šlaituose, o visai čia pat – „ranka pasiekiama“.
