Balandžio 11-13 dienomis Kaune, Laisvės alėjoje vyks tradicinė pavasario mugė. Pirmą kartą jos organizavimo užkulisiais ir Kauno miesto savivaldybės rengiamo konkurso niuansais panoro pasidalinti joje dalyvaujantys amatininkai bei kavinių savininkai, jaučiantys nuoskaudas dėl nuolat griežtėjančių dalyvavimo sąlygų, kainų ir būtinybės savo lėšomis linksminti lankytojus.
Dalyvių mokesčių neužtenka?
Laisvės alėja yra bene vienintelė vieta Kaune, kurioje mugės rengimą inicijuoja savivaldybė. Yra skelbiamas konkursas jos organizatoriui parinkti, turinčiam užtikrinti ne tik erdvės paruošimą, apsaugą, programą, bet ir jos tvarką šventei pasibaigus.
„Jau po rudenį vykusios mugės mums buvo kilę daug klausimų, bet tuomet su situacija susitaikėme. Viskas paaštrėjo paskelbus apie pavasario mugę ir dalyvavimo sąlygas joje – supratome, kad kažkas nori iš mūsų neteisėtai pasipelnyti“, – kalba vienas iš maitinimo paslaugas viešuose renginiuose teikiančių pašnekovų.
Vyriškis, kurio vardas ir pavardė redakcijai žinomi, prašė užtikrinti jo anonimiškumą, nes sakė esąs įsitikinęs, jog atskleidęs tapatybę jis taptų nepageidaujamu ne tik Kauno, bet ir kitų miestų šventėse.
Tą patį patvirtino ir dar keli pašnekovai, patikinę, jog mugėse, kurias inicijuoja savivaldybės, yra toleruojama ir net skatinama neteisėta veikla.
„Ką turime omenyje. O gi mokesčius už dalyvavimą mugėse. Vieni jie yra oficialūs, o kiti – realūs. Renginio organizatoriai turi iš kažko uždirbti, pasirūpinti tvarka, programa, elektra, kitais svarbiais dalykais. Iš kur kiekvienam punktui bus imamos lėšos, įprastai konkursuose nedetalizuojama. Valdininkai laikosi nuomonės, kad dalyvių mokesčių turėtų viskam pakakti. Todėl atsakingi už projekto įgyvendinimą reikiamą sumą prasimano įvairiais, dažniausiai dviprasmiškais būdais. Savivaldybės apie tai žino ir nesikiša – valdininkai toleruoja „juodąją buhalteriją“, – savo nuomonėmis pasidalino pašnekovai.
Jie sakė ne kartą norėję pranešti apie ydingą mugių organizavimo tvarką, tačiau nedrįsę bijodami prarasti vietas jose, nes daugeliui jų būtent vieši Lietuvos miestuose ir miesteliuose vykstantys renginiai yra vienintelis pragyvenimo šaltinis.
Koncertus finansuoja ne miestas
Pašnekovų teigimu, nesusidūrusiems su tokio pobūdžio šventėmis yra labai sunku suprasti, kaip viskas vyksta ir kur gali kilti problemos.
Vienas iš mugės organizatoriaus parinkimo kriterijų konkursuose būna jo siūloma pramoginė programa: kuo ji patrauklesnė valdininkams, tuo daugiau galimybių laimėti atranką.
„Kadangi, kaip minėjome, lėšų šou daliai miestas neskiria, už koncertus sumoka maitinimo paslaugas teikiantieji. Ši neoficiali parama kartais surenkama grynais, neišduodant jokio dokumento, o kartais įtraukiama į sąskaitas kaip kitos išlaidos. Bet, ar tapę renginio rėmėjais, neturime tam tikrų teisių? Pavyzdžiui, turėti savo palapines su reklama, būti viešinami visoje su muge susijusioje reklaminėje medžiagoje? Miestiečiai turėtų žinoti, kad koncertai – ne savivaldybės ar mugės organizatoriaus, o smulkiojo verslo dovana“, – sako kalbinti kavinių savininkai.
Jie pastebėjo, jog per metus gerokai pasikeitė su prekybos vieta susiję mokesčiai. Rodydami iš organizatorių gautas sąskaitas jie atkreipė dėmesį į kainų skirtumą, išaugusį du, o kartais ir tris kartus. Mugės dalyviai sumoka konkurse numatytą mokestį už prekybos vietą bei pačią galimybę prekiauti, įvažiavimą į saugotiną teritoriją, apsaugą.
Rudens mugė Laisvės alėjoje
„Rudenį konkursą laimėjo organizatorius, kurio pasiūlyta kainą už vieną kvadratinį metrą prekybos ploto buvo maždaug trečdaliu mažesnė. Tačiau, deja, sąskaitas gavome dvigubai didesnes. Sumokėjome ko prašė, nes nenorėjome konfliktuoti ir prarasti uždarbio“, – nuoskaudomis dalinasi pašnekovai.
Jų nuomone, jei organizatoriams stinga lėšų būtinosioms išlaidoms, programoms ir uždarbiui, apie tai turėtų būti informuojamos savivaldybės, o ne renkami papildomi mokesčiai iš smulkiųjų verslininkų.
„O jei prašoma paremti mugę, tuomet procedūros turėtų būti atliekamos teisėtai, su rėmėjams tenkančiomis privilegijomis. Mes sutiktume su daugeliu dalykų, bet viskas turėtų vykti skaidriai – juk valdininkai turėtų mokėti skaičiuoti ir suprasti, kad „galas su galu“ nesueina. Ar tikrai niekas nesupranta, kas vyksta tiesiai po Kauno savivaldybės langais?“, – stebisi mugių dalyviai.
Nežino, kodėl pralaimėjo
Abejones dėl pavasario mugės organizatorių parinkimo konkurso išsakė ir jame dalyvavusio VšĮ „Sukurta LT“ atstovai. Ši organizacija Laisvės alėjoje yra surengusi 13 mugių. Praėjusį rudenį VšĮ „Sukurta LT“ pasiūlė per aukštą prekybos vietos nuomos kainą, todėl pergalė konkurse teko konkurentams iš Klaipėdos – UAB „Mugių centras“.
„Kodėl šįkart konkurso nelaimėjome, nėra aišku. Mūsų pasiūlyta kaina buvo mažiausia, išpildėme ir visas kitas įprastas sąlygas“, – sako VšĮ „Sukurta LT“ vadovas Darius Straigis.
Prie mugių organizavimo prisidedanti Jūratė Savukynienė pasakojo, jog, neoficialiais duomenimis, pavasario mugę rengti UAB „Mugių centrui“ buvo patikėta dėl pasiūlymo užtikrinti, jog visos palapinės renginyje bus baltos spalvos ir jo metu prekybininkai elgsis tvariai – nenaudos plastiko. Be to, kalbama, jog valdininkų komisijai labiau patiko klaipėdiečių pasiūlyta pramoginė programa.
Abu pašnekovai atkreipė dėmesį į tai, jog Kauno miesto savivaldybė, skelbdama konkurso sąlygas, vieno iš esminių kriterijų reikalavimą supaprastino – buvo nurodoma, jog dalyviai turi turėti patirties rengiant muges, kuriose dalyvauja ne mažiau 200 dalyvių.
Pavasario mugė Laisvės alėjoje
„Kažkada šis skaičius buvo 100 didesnis. O tai, kad kriterijus buvo reikšmingai sumažintas, kelia dvejonių dėl konkurso objektyvumo. Gal pirmiausia jį reikėjo paskelbti laikantis aukštesnių standartų ir tik tuomet, jei jis neįvyktų, mažinti reikalavimus? O ne atvirkščiai – juos supaprastinti nė nepabandžius“, – mintimis pasidalino J. Savukynienė.
Anot pašnekovės, pagrindinės miestų mugės yra renginiai, pritraukiantys 500 – 700 dalyvių bei dešimtis tūkstančių lankytojų, todėl juos organizuojant patirtis yra būtina. Ji stebėjosi ir tuo, kad kaip reikšmingą rinkos dalyvį save pristatantis UAB „Mugių centras“ iki praėjusių metų rudens didžiausiuose šalies miestuose nebuvo rengęs nė vienos grandiozinės mugės.
„Klaipėdoje ir kitur pajūryje yra reikšmingų renginių, tokių, kaip Jūros šventė, bet vietoje veikiančiai organizacijai jie, mūsų duomenimis, kažkodėl nėra patikimi“, – dvejonėmis dalinosi J. Savukynienė.
Kaune veikiančios VšĮ „Sukurta LT“ atstovai nurodo, jog sutartyse su prekeiviais būdavo numatyta, jog jie turi įrengti tik baltas palapines. Taip pat užtikrinti darbo vietos švarą.
„Šių metų konkurso nugalėtojo parengtas mugės planas niekuo nesiskiria kaip ir kitų organizatorių, scenos pastatymas, palapinių išdėstymas, net numeracija paimta iš ankstesnių renginių. Todėl iš tiesų sunku suprasti, kas iš tiesų lėmė pirmąją vietą konkurse“, – sako pašnekovai.
Vertina skaidrumą
Pavasario mugę Kaune rengsiančio UAB „Mugių centras“ direktorė Rita Budginienė patikino, kad jos atstovaujamai įmonei patirties organizuojant tokio pobūdžio renginius užtenka. Ji bendrovę įvardino kaip didžiausią mugių organizatorių Lietuvoje, kuriam Kauno miesto savivaldybės palengvintos sąlygos nebuvo svarbus kriterijus.
„Manau, kad ne dėl to laimėjome konkursą. Visose mūsų mugėse dalyvauja daugiau nei 200 dalyvių. Konkurso organizatoriai tik paskelbia nugalėtojus ir nedetalizuoja, kodėl buvo padarytas toks pasirinkimas, todėl reikėtų klausti Kauno savivaldybės. Vertina didelė komisija, tai rimčiausias konkursas, kuriam reikia gerai pasiruošti. Mes, matyt, tai padarėme“, – sakė R. Budginienė.
Ji papasakojo, jog visa mugės teritorija yra suskirstyta zonomis. Viena iš jų skirta ir neįgaliems asmenims, norintiems prekiauti savo dirbiniais. Paslauga tokiu atveju yra neapmokestinama, tačiau kol kas galimybe susidomėjo tik nedidelis skaičius specialių poreikių turinčių dalyvių.
Kadangi mugė, pasak R. Budginienės, šįmet yra tvari, visoje Laisvės alėjoje bus pasirūpinta atliekų rūšiavimu.
Renginio organizatoriai, anot jos, užtikrins ir nemokamą teritorijos apsaugą.
„Savivaldybė mums neišduoda leidimo, kol neparodome visų sutarčių“, – sako R. Budginienė.
Ji pripažino, kad, kadangi organizatoriai mugės metu turi daug įsipareigojimų, dalį jų savanoriškai padengia šventėje dirbančios maitinimo įstaigos. Kadangi uždaroji akcinė bendrovė negali gauti paramos, iš dalyvių konkurso sąlygose nenurodytos pajamos sąskaitose faktūrose yra įvardinamos kaip „kitos paslaugos“.
„Šitas klausimas su dalyviais yra suderintas. Jie su tuo sutinka. Tai vyksta visoje Lietuvoje – per visas šventes kavinės yra rėmėjai. Tai yra normali praktika. Jeigu mes būtume tokie, kaip kiti organizatoriai, kitų išlaidų sąskaitose galėtume nerodyti ir jokių klausimų tuomet nekiltų“, – paaiškina pašnekovė, užsimindama apie miestų renginiuose įsigalėjusį neoficialų atsiskaitymą grynais pinigais.
Ji patikina, jog UAB „Mugių centro“ veikla yra skaidri, o įmonės organizuojamose mugėse vietos rezervuojamos per dešimt minučių. Anot R. Budginienės, organizacinės išlaidos yra didelės, nes įmonėje įdarbintas ne vienas darbuotojas, gaunantis oficialų, rinkos tendencijas atitinkantį atlyginimą. Lėšų reikia ir renginio reklamai, vietai tinkamai paruošti, elektrai, pramogų erdvei įrengti, programai.
„Pas mus dirba šeši žmonės, bet didelę mugę aptarnauja daugiau personalo“, – sako pašnekovė.
Skundų nebuvo
Konkursas apie ieškomą pavasario mugės Laisvės alėjoje organizatorių buvo paskelbtas 2025 m. sausio 13 d. Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje www.kaunas.lt skiltyje „Svarbios naujienos“ ir Kauno miesto savivaldybės socialiniame tinkle „Facebook“.
Paraiškų teikimo terminas – nuo sausio 13 d. iki vasario 3 d. Konkurse dalyvavo keturi dalyviai.
Kauno miesto savivaldybės administracijos atsiųstame paaiškinime pažymima, kad pavasario ir rudens mugių organizatorių parinkimo konkurso komisija, vertindama konkurso dalyvių paraiškas, vadovaujasi tvarkos aprašu, patvirtintu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. lapkričio 30 d. įsakymu: jo 19 punkte nurodyti paraiškos vertinimo kriterijai, o 20 punkte – kaip apskaičiuojami vertinimo balai.
Kriterijai yra trys – mugės mokestis, patirtis organizuojant dideles muges ir išsamus planas.
„Sąlyga, numatanti reikalavimą dėl patirties organizuojant muges, turinčias ne mažesnį nei 100 dalyvių skaičių, pakeista prieš daugiau nei du metus minėtame tvarkos apraše, norint, kad konkursuose dalyvautų daugiau dalyvių“, – paaiškina Kauno miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Agnė Augonė.
Anot jos, kalbant apie tvarumą, Kauno miesto savivaldybėje vadovaujamasi Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. A-1375 „Dėl vienkartinio plastiko naudojimo Kauno miesto savivaldybės teritorijoje rekomendacijų patvirtinimo“ patvirtintomis rekomendacijomis, kurios galioja ir renginių organizatoriams.
„Konkurso laimėtojas Savivaldybei už mugės organizavimą pinigų nemoka. Aprašo p. 281 yra nurodyta: „Jei konkurso laimėtojas neįvykdo paraiškoje pateiktų įsipareigojimų dėl mugės organizavimo ar įvykdo tik iš dalies arba neįvykdo mugės organizatoriaus įsipareigojimų, nurodytų apraše, jam vienus metus po organizuotos mugės komisijos sprendimu neleidžiama dalyvauti konkurse.“ Piniginių baudų nenumatyta“, – rašoma savivaldybės atsiųstame atsakyme.
Kauno miesto savivaldybė tvirtina po praėjusių metų rudens mugės oficialių skundų dėl per didelių, konkurso sąlygas neatitinkančių sąskaitų negavusi.
Valdininkų atsiųstame dokumente konstatuojama, kad paraiškoje konkurso dalyviai pateikia vienkartinio mokesčio dydį už 1 kv. m. užimamo prekybos ar paslaugų teikimo ploto vieną mugės dieną, o šio mokesčio dydžiai skirtingose prekybos zonose gali būti skirtingi. Į mokestį, mokamą mugės prekiautojų už mugės organizatoriaus paslaugas, neįskaičiuojama: vietinė rinkliava už leidimą įvažiuoti mechaninėms transporto priemonėmis į valstybės saugomas teritorijas, mokestis už prekybos leidimą bei elektros tiekimą.
Kaziuko mugė 2024
Kodėl Kaziuko mugė Nemuno saloje?
„Kas vyksta Kaune“ primena, kad anksčiau už pavasario mugę Kaune vyks Kaziuko mugė, kurią kasmet organizuoja ŽŪK „Šeimos ūkis“. Pastaroji taip pat vykdavo Laisvės alėjoje, tačiau kelerius metus organizuojama Nemuno saloje.
Kaip jau rašyta, mugei vykstant Nemuno saloje, vieta derinama tik su „Žalgirio“ arena, ne savivaldybe. Leidimo ir Kauno miesto savivaldos norint ten organizuoti tokį renginį nereikia – atitinkamai nėra ir laiko rėmų, kada jis turi įvykti.
„Kol buvo galimybė tai daryti viešose vietose be jokio konkurso, prekybininkai įsikurdavo Laisvės alėjoje. Tačiau tarybai nustačius, kad šiose vietose mugės vyksta tik dukart per metus, o organizatorius parenkamas konkurso būdu, Kazimiero mugės rengėjams laimėti nepavyko ir jie ėmė ieškoti alternatyvių būdų mugei realizuoti“, – portalui seniau pasakojo Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjo pavaduotoja Nomeda Prevelienė.
Šiemet Kaziuko mugė prie „Žalgirio“ arenos vyks kovo 28, 29, 30 dienomis.
