Medžių žydėjimas šiais metais prasidėjo įprastu metu, tačiau jau pirmosios kovo mėnesio dienos apkartino gyvenimą žmonėms, kurie yra alergiški žiedadulkėms. Pirmoje kovo mėnesio pusėje buvo ne tik sausi, saulėti ir šilti orai, bet ir pasižymėjo padidėjusia oro tarša.
„Fiksuotas itin aukštas oro užterštumas, kietųjų dalelių kiekis ore viršijo normas, ir sudarė palankias sąlygas driokstelėti alergijos simptomams“, – teigia CD8
Alergijos klinikos Kaune gydytoja alergologė klinikinė imunologė, medicinos mokslų daktarė, docentė Jūratė Staikūnienė-Kozonis.
Pasak gydytojos epidemiologiniais ir eksperimentiniais tyrimais yra įrodyta, kad oro tarša ne tik padažnina alergijų atsiradimą, bet ir pasunkina alergijos ir astmos požymius.
Ozonas, azoto dioksidas ir kietosios dalelės, kurios susidaro dėl automobilių ir pramoninės taršos yra pagrindiniai oro teršalai, kurie pažeidžia kvėpavimo takus ir sukelia sveikatos problemas. Įkvėptos kietosios dalelės ne tik sužaloja kvėpavimo takų ląsteles, ir dėl to alergenai lengviau patenka į organizmą, bet ir sukelia ląstelių oksidacinį stresą ir uždegimą.
Kietosios dalelės labiausiai pakenkia nosies ir akių ląstelėms, tačiau gali pasiekti bronchus ir sukelti kosulį, dusulį, kurie yra astmos paūmėjimo požymiai.
„Alerginė sloga, dar vadinama šienlige, alerginiu rinitu, nėra banali liga, kuri kamuoja tik pavasarį, kai pražįsta medžiai. Alerginė sloga gerokai sutrikdo alergiškiems gyvenimą. Vargina vandeninga sloga, čiaudulys, apsunkėjęs kvėpavimas dėl užgulusios nosies, niežti nosį, akis, jos parausta ir ašaroja. Šienligės kamuojamas žmogus tampa dirglus, sutrinka jo miegas, kamuoja knarkimas, galvos skausmai. Alerginis rinitas netgi trukdo mokytis – įrodyta, jog jos kamuojami vaikai ar jaunuoliai blogiau išlaiko egzaminus.
Didelei daliai žmonių šienligė apriboja laisvę valgyti tai, ko norisi. Sergantys žmonės negali paskanauti obuolių, morkų, trešnių, persikų, nektarinų, lazdynų ar kitų riešutų. Sergančiųjų organizmas ypač audringai reaguoja į riešutus. Tie, kurie žino, kad gali kilti gyvybei pavojinga anafilaksinė reakcija, su savimi nuolat nešiojasi gydytojo paskirtą adrenalino injektorių. Nes alergiški maistui niekada negali būti tikri, kad valgyje nepasitaikys riešutų ar kitų „paslėptų“ alergenų“, – teigia docentė.
Ar įmanoma išvengti alerginės slogos?
„Visiškai jos išvengti neįmanoma – juk negalima pakeisti žmogaus prigimties ir aplinkos. Bet galima sumažinti organizmo reakciją į alergenus – žiedadulkes, namų dulkes, gyvūnus. Žinant, kas sukelia alerginę reakciją, galima organizmą padaryti mažiau jautrų“, – pasakoja CD8 Alergijos klinikos alergologė Jūratė Staikūnienė-Kozonis.
Šis gydymo metodas vadinamas alergenų imunoterapija. Daugumai sergančiųjų, kuriems taikomas šis metodas, daug mažiau kamuoja alerginė sloga, jiems tenka vartoti daug mažiau vaistų, ir yra pradedamas nuo rudens.
Žiedadulkių žydėjimo metu negydoma alergija gali turėti skaudžių pasekmių. Dėl to reikia laikytis gydytojo paskirto gydymo režimo ir vaistus vartoti reguliariai. Jei esate alergiškas žiedadulkėms, verta žinoti, kad didžiausia žiedadulkių koncentracija būna, kai oras sausas, karštas, vėjuotas, o šaltu, lietingu oru ji sumažėja.
Jei didelė oro tarša, nerekomenduojama eiti į lauką, vėdinti patalpų, o esant būtinybei būti lauke dėvėkite veido kaukę, akinius nuo saulės. Grįžę iš lauko pasikeiskite viršutinius drabužius, kruopščiai nusiprauskite veidą ir nusiplaukite rankas. Alergija maistui ypač paūmėja žiedadulkių sezono metu, būkite budrūs rinkdamiesi maistą.
