Po to, kai naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ paskelbė apie trečdaliu sumažintą Kauno miesto savivaldybės finansinę paramą miestą garsinančiam tarptautiniam Pažaislio muzikos festivaliui, ši žinia sulaukė nemažo skaitytojų dėmesio. O antradienį per savivaldybės tarybos posėdį ir kelios kauniečių išrinktos politikės viešai mėgino išsiaiškinti, kas nulėmė tokią situaciją, bei kurių konkrečiai ekspertų rekomendacijomis savivaldybė remiasi, skirstydama pinigus kultūrai.
Deja, savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis posėdyje labai aptakiai aiškino, kaip skirstomi mokesčių mokėtojų sudėto biudžeto pinigai, bet komisijos narių, ekspertų, pavardes iš viso nutylėjo. Jie nebuvo paminėti ir trečiadienį ryte, LRT radijo žinių laidoje, kurioje irgi buvo kalbama apie sumažintą finansavimą Pažaislio festivalio, tris vasaros mėnesius vyksiantį jau 30-ą kartą.
Kauno savivaldybė sumažino paramą miestą garsinančiam tarptautiniam Pažaislio festivaliui
Jau po miesto tarybos posėdžio vienas iš skaitytojų redakciją patikino, jog pinigų skirstytojams nepatinka, kad… Pažaislio festivalį organizuoja ne „Vieningas Kaunas“, o liberalai. Oficialaus šios informacijos patvirtinimo iš savivaldybės nesame gavę, tačiau dera priminti, kad „Vieningo Kauno“ įkūrėjo bei lyderio Visvaldo Matijošaičio vadovaujamos miesto savivaldybės taryboje šią (2023-ųjų pavasarį prasidėjusią) kadenciją nėra nė vieno liberalų atstovo.
Tuo pačiu „Kas vyksta Kaune“ užtikrina, kad niekada nesidomėjo bei ateityje nesidomės, kuriai partijai labiausiai „prijaučia“ daugelio pasaulio šalių garsiausiuose teatruose vaidmenis kuriantis, didžiosiose scenose koncertuojantis tenoras, operos solistas Edgaras Montvidas, 2020-aisiais pakviestas tapti Pažaislio festivalio meno vadovu ir iki šiol garbingai atliekantis šias pareigas.
Internete skelbiamoje jo biografijoje, minima, kad E. Montvidas – Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, tarp kitų savo apdovanojimų, yra pelnęs ir „Auksinį scenos kryžių“, ir ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalį, taip pat – Kultūros ministerijos garbės ženklą „Nešk savo šviesą ir tikėk“. Netgi – Kauno miesto savivaldybės apdovanojimą – Kauno burmistro J, Vileišio medalį. Tačiau svarbu tai, kad šio solisto, bei jo kolegų – pasaulinio lygio žvaigždžių – pasirodymų kiekvieną vasarą labai laukia ir jais džiaugiasi Pažaislio festivalio publika.
„Kauniečius pasiekė žinia, jog VšĮ Pažaislio muzikos festivalis per „Iniciatyvos Kaunui“ programą gavo 20 tūkstančių eurų mažesnę paramą nei 2024 m. Net po pandemijos, 2022-aisiais, kai buvo neaišku, ar festivalis vyks apskritai, VšĮ Pažaislio muzikos festivalis iš miesto savivaldybės gavo 46 tūkst., 2023 m. – 50 tūkst., 2024 m. – 60 tūkst. eurų. Šįmet mažiau nei pernai iš visų didesnių Kauno miesto kultūros renginių skirta paramos tik Pažaislio muzikos festivaliui. Tiesa, kitas, už jį gerokai mažesnis, festivalis – Kaunas Blues gavo 5 tūkst. eurų mažiau, bet jis vyksta tik antrus metus“, – savo laiške portalui „Kas vyksta Kaune“ vardina Kauno miesto savivaldybės tarybos narė iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos – (LVŽ) sąjungos Kauno skyriaus pirmininkė Vaida Pranarauskaitė.
Ji neabejoja, kad šįmet, minint Pažaislio muzikos festivalio 30-metį, jo organizatoriai parengė labai solidžią programą, taip pat – stiprią paraišką savivaldybei ir, deja, jie naiviai tikėjosi, kad jubiliejiniam renginiui organizuoti gaus paramos bent kažkiek daugiau, nei pernai. Vis tik vyks jau 30-asis festivalis, garsinantis Kauną tarptautiniu mastu. Juo labiau, kad joks klasikinės muzikos festivalis pasaulyje neapsieina be valstybės ir savivaldybių paramos, netgi – Zalcburgo, Edinburgo, Liublianos festivaliai, gyvuojantys apie 100 metų.
Šiems renginiams Kauno savivaldybė paskirstė 670 tūkst. eurų
„Girdėjau argumentus, kad priežastis mažinti finansinę paramą yra ta, jog festivalio organizatoriai gauna pajamų iš kitų šaltinių. Tačiau be didesnių pajamų, kai reikia mokėti solidžius honorarus pasaulinėms žvaigždėms, atvykstančioms į festivalį, nebūtų galima išsiversti. Taip, Pažaislis kitų pajamų gauna dar iš Lietuvos kultūros tarybos (tai – valstybės lėšos), iš privačių rėmėjų ir iš bilietų, kuriuos parduoda. Bet teisindamiesi savivaldybės atstovai pamiršta paminėti, kad festivalis rengia ir nemokamus koncertus (šiemet iš dvidešimties, vyksiančių Kaune, 6 bus nemokami).
Suma, gaunama iš bilietų pardavimo, sudaro apie 20 – 25 procentus visų pajamų, nes Pažaislio muzikos festivalio kainų politika – prieinamos bilietų kainos, kurios svyruoja nuo 12 iki 45 eurų. O kai kam nuo bilietų kainos taikomos 30 proc. nuolaidos – senjorams, jauniems žmonėms (iki 25 metų), neįgaliesiems – 50 proc. Palyginus Pažaislio kainas su klasikinės muzikos koncertų, renginių kainomis Vilniuje, tai sostinėje pigiausi bilietai kainuoja 29 ir daugiau eurų.
Privačių rėmėjų lėšos Kaune organizuojamam tarptautiniam festivaliui šįmet yra panašios, kaip 2023 ir 2024 metais. Lietuvos kultūros tarybos finansavimas tradiciniam Pažaislio kultūros įvykiui 2023 m. siekė 115tūkst, pernai – 105 tūkst., o festivalio jubiliejaus proga (2025 m.) – 120 tūkstančius eurų. Bet tai, kad Kultūros taryba šiemet festivalio organizavimui padidino finansavimą 15 tūkst. eurų – nėra joks argumentas tam, kad Kauno savivaldybė sumažintų finansavimą net 20 tūkstančių eurų!
Svarbu ir tai, kad festivalio programos sudaromos 2-3 metams į priekį; paskutiniai kontraktai, sutartys su muzikos atlikėjais pasirašomos vėliausiai likus 6 mėnesiams iki jo pradžios. Tai, kad programos „Iniciatyvos Kaunui“ rezultatai buvo paskelbti kovą su 33 procentais sumažintu finansavimu Pažaislio festivaliui, jo organizatoriams buvo skaudus smūgis. Žinoma, festivalis vyks, koncertai nebus atšaukiami, tačiau kokios yra tikrosios finansavimo sumažinimo priežastys, ir kas yra tie paslaptingieji „Iniciatyvos Kaunui“ komisijos nariai, kurių dėka gyventojus norime paversti kultūros barbarais, sunku išsiaiškinti ir žurnalistams, ir kauniečiams bei jų išrinktiems tarybos nariams“, – taip savo laišką baigia savivaldybės politikė V. Pranarauskaitė.
Susirūpinimą dėl kultūros padėties Kaune, kai kultūros bendruomenę sukrėtė žinia, „kad vienam iš kertinių Kauno bei Lietuvos kultūros renginių – Pažaislio muzikos festivaliui – jubiliejinių metų proga iš savivaldybės buvo nurėžtas finansavimas net trečdaliu“ savo ruožtu išreiškė ir savivaldybės tarybos opozicinė – Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.
„Bendras šių metų finansavimas atrodo mažų mažiausiai keistas, nes jau 30 metų gyvuojantis ir Kauno vizitine kortele tapęs Pažaislio festivalis turi spaustis, užuot dar labiau išsiplėtęs bei užaugęs menine prasme. Sunku rasti racionalių paaiškinimų, kodėl finansavimas festivaliui buvo sumažintas net trečdaliu, kai tuo tarpu kitiems – nesumažintas. 40 000 eurų tarptautiniam festivaliui, kuris mus džiugina visą vasarą, dovanodamas tiek mokamus, tiek nemokamus renginius, yra maža suma iš miesto pusės. Jos užtenka vos keliems koncertams, nes čia kalbame ne apie kičą, ne apie masinio vartojimo produktą, o apie aukštąją kultūrą“, – teigė savivaldybės tarybos narė, frakcijos seniūno pavaduotoja Andrijana Filinaitė.
Savivaldybės tarybos daugumai oponuojančių konservatorių nuomone, „analizuojant finansavimo eilutes programos „Iniciatyvos Kaunui“ rėmuose, nuo 2019 metų pastebimas labai ženklus finansavimo didėjimas vienam renginiui, – „Operetė Kauno pilyje“. 2021 m. jam skirta 75 tūkst. eurų, o 2022 m. – jau 110 tūkst. eurų, kol galiausiai 2024 ir 2025 m. pasiekta 155 tūkst. eurų suma. Tiek frakcijos nariams, tiek visuomenei natūraliai kyla nemažai klausimų – kodėl taip išskiriamas vienas renginys, ir kodėl dėl to turi kentėti kiti miestui svarbūs renginiai?“ – klausia TS-LKD atstovai.
Savo ruožtu „Kas vyksta Kaune“ primena, jog „Operetė Kauno pilyje“ vyksta amfiteatre prie pilies, kur prieš keliasdešimt metų tada dar jaunas Pažaislio festivalis sukviesdavo švęsti liepos 6-ąją, Valstybės šventę (Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną). Minios kauniečių kasmet stebėdavo vis kitą originalų (festivalio) dramos spektaklį istorine tema. Dabar dvi liepos dienas toje vietoje vyksta populiarus, nemokamas festivalis „Operetė Kauno pilyje“, o vieną iš tų dienų miesto meras teikia apdovanojimus jų nusipelniusiems Kauno (ir ne tik) gyventojams.
Liepos 6-ąją dar vienas išskirtinis momentas būna tada, kai galingas žiūrovų (ir artistų) choras vakare tradiciškai gieda Tautišką giesmę. Ši vienos iš komercinių televizijų inicijuota tradicija užgimė jau po to, kai Pažaislio festivalis prie Kauno pilies užleido erdvę kitam kultūros renginiui…
„Tikimės ir linkime, kad Pažaislio muzikos festivalis gyvuotų ir toliau. Net neabejoju, kad taip ir bus, nes prie jo dirba tokie kultūros šviesuliai ir šalį garsinantys asmenys kaip Edgaras Montvidas. Kalbant apie Kauno savivaldybės vykdomą politiką, esame įsitikinę, kad pokyčiai, visų pirma, turėtų būti biudžeto eilutėse.
Vietoje to, kad per metus miestas išleistų 400 tūkst. eurų viešiesiems ryšiams ar 400 tūkst. eurų – abejotinos meninės vertės skulptūroms, savivaldybė galėtų šias ženklias sumas išskirstyti aukštos pridėtinės vertės kultūros renginiams, kurie padeda nešti kultūrą arčiau žmonių“, – teigė A. Filinaitė.
