Su klimato kaitos padariniais ir ekstremaliais orų ir gamtos reiškiniais susiduriame vis dažniau. Tačiau „staigmenų“ gamta pateikdavo ir anksčiau – pavyzdžiui potvyniai Kaune (iki hidroelektrinės pastatymo), pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, vykdavo reguliariai.
„Nors seniau, kai žiemos buvo šaltesnės ir sniegingesnės, potvyniai Kaune (iki kol buvo pastatyta hidroelektrinė) vykdavo reguliariai, tačiau maždaug kas 5 metus įvykdavo ir tokie, kurie pridarydavo daug žalos“, – įrašą apie ekstremalius gamtos reiškinius socialiniame tinkle „Facebook“ pradėjo meteorologai.
Anot jų, vienas iš tokių išskirtinių atvejų nutiko pokario metais – 1946-ųjų kovo 23-iosios vėlyvą vakarą kauniečiai pastebėjo, kad vanduo daugelyje miesto vietų pradėjo kilti – iš Neries pajudėjo ledai.
„Kovo 24-osios ankstyvą rytą jie susispaudė ties Nemuno ir Neries santaka, o neturėdama kur tekėti Neris pasuko link Vilijampolės, todėl labai greitai ėmė semti gyventojų trobas“, – dalijosi sinoptikai.
Kitą dieną, kovo 25-osios rytą, Kauno senamiesčio vandens matavimo stotyje buvo pasiektas stebėjimų istorijoje vandens lygis – net 8,57 m.
„Net du trečdaliai tuometinio Kauno miesto ir jo priemiesčių buvo apsemta. Žmonės puolė gelbėtis lipdami į antrus namų aukštus, o gyvenę žemesnėse trobelėse kabarojosi ant stogų“, – pasakojo Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.
Pasak jų, potvynio metu nepavyko išvengti ir skaudžių nelaimių – stipri ištvinusios upės srovė su ledais nusinešė kai kurias sodybas kartu su jų gyventojais, gyvuliais ir kitu turtu.
„Situacija buvo nepavydėtina: daugelis žmonių prarado savo turtą, bėgo iš namų vienmarškiniai, nors dar buvo šalta. Galop miestiečiai susidūrė su maisto ir švaraus geriamojo vandens stygiumi. Šis potvynis prisidėjo prie požiūrio, jog norint išvengti panašių nelaimių ateityje aukščiau Kauno būtina pastatyti hidroelektrinę. 1959 metais taip ir nutiko“, – istorija dalijosi sinoptikai.
„Tam kad sparčiai keičiantis klimatui vis dar galintys pasitaikyti ledo sangrūdų sukeliami dideli potvyniai būtų geriau suprasti bei modeliuojami Latvijoje ir Lietuvoje vykdomas specialus projektas ICEREG“, – apie šiuo metu taikomą prevenciją informavo meteorologai, – ICEREG projekto tikslas – modeliuoti ir kartografuoti ledo sangrūdų pažeidžiamose Latvijos – Lietuvos teritorijose sukeliamus potvynius. Sukurtas modelis bus naudojamas esamai ankstyvojo perspėjimo sistemai tobulinti, naudojant informaciją apie ledo sangrūdų potvynius. Projektas padidins Latvijos ir Lietuvos pasienio regionų saugumą ir atsparumą iššūkiams, susijusiems su ledo sangrūdų sukeliamų potvynių rizika“.
