Jau 40 metų lėkštes kolekcionuojantis Edvardas Mickevičius turi sukaupęs apie 1100 eksponatų. Iš jų net 400 šiuo metu yra eksponuojamos Adelės ir Pauliaus Galaunių namuose-muziejuje. Kovo mėnesį dedikavus Frankofonijai, muziejuje galima patyrinėti apie 40 dekoratyvinių lėkščių iš Prancūzijos, Belgijos ir kitų prancūziškai kalbančių šalių.
Kovo 13 d. A. ir P. Galaunių namuose-muziejuje vyko Frankofonijos dienoms skirta paskaita parodoje „Kolekcininkai: Edvardas Mickevičius – dekoratyvinių lėkščių kolekcija“. Apie Prancūzijos keramikos įdomybes pasakojo E. Mickevičius ir muziejininkė Irma Liauzun. Po to kolekcininkas susirinkusiuosius pakvietė apžiūrėti porcelianą ir fajansą iš Prancūzijos.
Renka jau 40 metų
Nuo 1985 m. lėkštes renkantis E. Mickevičius daugiausia eksponatų turi iš Europos šalių, taip pat yra eksponatų iš Azijos šalių, Amerikos. Lėkštės atkeliavo iš 40 šalių, tarp jų ir Prancūzijos, su Paryžiaus vaizdais. Kolekcijoje yra jau beveik 1100 lėkščių ir šis skaičius toliau didėja. Tai ne tik dekoratyvinės, bet sieninės, kabinetinės, stalo, servizų, proginės, autorinės ir net vienetinės lėkštės. Jos pagamintos iš porceliano, fajanso, akmens, terakotos, metalo, stiklo ir medžio.
„Kai pabrango cigaretės, mečiau rūkyti ir pradėjau pirkti lėkštes. Dabar ir pats perku, ir vaikai, draugai, kolegos padovanoja. Man svarbiausia, kad būtų dailininkų, meniškai pagamintos, ne serijinės gamybos“, – pabrėžė kolekcininkas. Jis prasitarė, kad moka prancūzų kalbą, taip ši kultūra jam tapo dar geriau pažįstama.
Prancūziškų lėkščių kolekcija
Frankofonijos šalims skirtoje parodos dalyje yra api 40 lėkščių iš Prancūzijos, Belgijos, Maroko, Alžyro, Tuniso.
Viena lėkštė iš Prancūzijos yra 1820 m. gamybos. Yra porceliano eksponatų iš garsiojo Prancūzijos miesto Limožo. Kolekcininkas paskaitoje daug dėmesio skyrė fajansui – glazūruotiems keramikos dirbiniams.
„Iš pradžių žmonės naudojo gaminius iš molio, terakotos, po to pradėjo gaminti fajansą. Fajanso dirbiniai paplito dar Senovės Egipte. Prancūzijoje atsirado XVI a. Didelę įtaką fajanso paplitimui Prancūzijoje turėjo Liudvikas XIV – Karalius Saulė. Jis su kitais didikais sidabrinius indus išsiuntė į monetų kalyklą pinigams gaminti, nes daug kariavo, reikėjo lėšų. Kai dingo sidabriniai indai – tapo populiarūs fajanso gaminiai: indai, didžiulės vazos, skulptūros. Ir šiuo metu Prancūzijoje yra daugybė fajanso gamyklų. Turiu draugų Prancūzijoje, prašau jų parvežti sūrių ir lėkščių“, – kalbėjo E. Mickevičius.
XVIII a. atsiradus porcelianui, fajanso populiarums ėmė blėsti, nes didikai ėmė kaupti porcelianą. Jis brangesnis, vežtas net iš Kinijos, Japonijos. Ėmus jį gaminti vietoje, kaina atpigo.
Prancūziškų lėkščių ekspozicijoje, galima išvysti fajansą su šv. Jono Krikštytojo atvaizdu, lėkštę su japoniškais raštais, apie 1890 m. lėkštę, beje, tokią pačią turėjo ir dailininkas impresionistas Klodas Monė, gyvendamas viloje šalia Paryžiaus.
Garsusis Sevro ir Limožo porcelianas
A. ir P. Galaunių namų-muziejaus muziejininkė Irma Liauzun paskaitos dalyviams pristatė žymiausių Prancūzijos vietovių – Sevro (Sevres) ir Limožo (Limoges) porcelianą.
„Sevro porcelianą globojo karaliaus Liudviko XV žmona – karalienė Marija Leščinska, itin vertinusi stalo estetiką, indų grožį. Šis porcelianas keliavo į Versalio rūmus, puošė stalus per šventes ir kasdienos metu”, – sakė I. Liauzun.
Ji atkreipė dėmesį, kad žymiosios Sevro ir Limožo manufaktūros turi savo ženklus: Sevro ženkle yra dvi susikertančios raidės „L“, kitos detalės keitėsi, nes kito savininkai. Sevro porcelianui būdinga šviesiai mėlyna spalva.
Limožo porcelianas – mažiau puošnus, jo ženkle vaizduojama karališka lelija.
„Porcelianas buvo degamas apie 1300 laipsnių, tam naudotos beržo malkos, kad būtų tolygi ir stipri kaitra. Porceliano fabrikai statyti prie upių, kad būtų patogu plukdyti malkas. Įdomu, kad anksčiau lėkštes dekoruodavo moterys, šios dekoratorės buvo vadinamos „florys” – gėlininkės, nes ant lėkščių dominavo gėlių dekoras. Paskui atsirado ir kasdienybės vaizdai”, – sakė muziejininkė I. Liauzun.
Kolekcininkas E. Mickevičius atskleidė, kad savo kolekcijoje turi garsiojo Limožo lėkščių, o Sevro lėkštės į gausią kolekciją kol kas dar nepateko.
Paroda „Kolekcininkai: Edvardas Mickevičius – dekoratyvinių lėkščių kolekcija“ veiks iki kovo 30 d.
