Pirmadienį Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba pasidalijo trumpa savaitgalį vykusių prevencinių akcijų ant Kauno marių bei Lampėdžio ežero ledo apžvalga. Gelbėtojai praneša, jog ledas žvejus vis dar vilioja, tačiau jie neužmiršta pasirūpinti savo saugumu.
Pirmadienį socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalintame įraše informuojama, jog prevencines akcijas ant Kauno marių ir Lampėdžio ežero ledo savaitgalį, kovo 1-2 dienomis, vykdė Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 5-osios komandos ugniagesiai-gelbėtojai.
„Užkietėjusių žvejų negąsdina prastos oro sąlygos, tad ant ledo jų buvo gausiai. Ugniagesius nudžiugino, kad dauguma pasirūpinę savo saugumu, turėjo smaigus, buvo apsirengę neperšlampamais drabužiais, kai kurie dėvėjo gelbėjimosi liemenes“, – pastebėjo Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba.
Jų teigimu, pramogų ant ledo mėgėjai su ugniagesiais bendravo noriai, dalijosi tiek savo patirtimi, tiek klausimais gelbėtojams.
„Kadangi ugniagesiai gelbėtojai tokias akcijas vykdo ne pirmą kartą, turi jas su kuo palyginti. Išvada – žmonių sąmoningumas kur kas didesnis, žino ir apie saugaus ledo storį, ir apie pavojingas sąlygas, susidarančias ant ledo, kaip padėti vieni kitiems ir kaip išvengti nemalonumų“, – džiugiomis išvadomis apie pramogautojus dalijosi tarnyba.
Tiesa, tarnybos teigimu, pasitaikė ir tokių, kurie ant ledo „šildėsi“ ne tik arbata, tačiau dauguma žvejų, anot gelbėtojų, buvo sąmoningi ir rinkosi karštą gėrimą iš termoso.
„Džiugina ir kultūra – žvejai šiukšles susirenka ir ant ledo nebepalieka netvarkos“, – pastebėjo ugniagesiai.
Nuo kovo – pokyčiai žvejams: įsigalioja dar vienas draudimas
Savo ruožtu Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba primena, jog vyraujant teigiamai oro temperatūrai ežerus tebedengiantis ledas kasdien darosi vis mažiau saugus. Jis tirpsta, ant paviršiaus pasirodo vanduo, o tvirtumas mažėja net jei ledo storis pakankamai didelis.
„Visada prieš lipant at ledo būtina įsitikinti ar tai daryti yra saugu. Baltas, gelsvas, o ypač juodas ledas yra pavojingas. Dažniausiai nesaugus ledas būna vietose, kur yra įšalusių medžių, šakų, properšų, kur įteka šaltiniai, auga nendrės ir kt.“, – priminė specialistai.
Meteorologai pabrėžia, jog einant ledu su savimi reikėtų turėti lazdą bei periodiškai ja tikrinti ledo tvirtumą – tai daryti reikėtų ne prieš save, kaip atrodo daugeliui, tačiau iš šono.
„Jeigu sudavus lazda ant ledo pasirodo vanduo, nedelsdami grįžkite į krantą“, – perspėjo sinoptikai.
Specialistų teigimu, ledu eiti reikėtų čiuožiant, tai yra neatitraukiant kojų nuo ledo, taip kūno svoris pasiskirsto tolygiai.
Ant ledo lipantiems drąsuoliams verta žinoti ir tai, jog vaduojantis iš šalto vandens gniaužtų gelbsti ne tik (privalomi ant savęs turėti) ledo smaigai bei gelbėjimosi liemenė, bet puikiai pasitarnauti gali ir šalia turima ilgesnė lazda ar lenta.
Įlūžus ir išlipus iš ledinio vandens, nuo stipraus sušalimo gali padėti krante (pvz. automobilyje) turimi atsarginiai sausi rūbai ar tiesiog didelis rankšluostis.
Ežeruose ledo storis laikomas tvirtu ir jau gali išlaikyti žmogų, kai yra 7 cm storio. Grupei žmonių išlaikyti ledo storis turi būti ne plonesnis kaip 12 cm.
„Nežaiskite su likimu ir nesuteikite progų įvykti nelaimei. Būkite atsakingi, saugokite save ir kitus“, – akcentavo meteorologai.
Primename, jog šią savaitę pavasaris po truputėlį „įsidrąsins“, temperatūra dienos metu sparčiai kils, tad ir ledo danga ant vandens telkinių ims sparčiai tirpti.
