Lietuvoje dėl numatyto greičio matuoklių diegimo automagistralėse buvo kilę nemažai diskusijų, esą kam statyti šiuos įrenginius ten, kur eismo įvykių nėra. Nors greičio matuoklių įdiegimo metodikos atnaujinimo kūrimą perims susisiekimo ministerija, „Via Lietuva“ turi savų argumentų, kodėl šiose vietose matuokliai reikalingi.
„Via Lietuva“ teigimu, ne visos automagistralių vietos yra saugios, o šiuose keliuose leistinas greitis yra didžiausias, todėl net ir menkai jį viršijus, avarijų pasekmės gali būti skaudžios.
„Kadangi eismo intensyvumo skaitikliai netoliese fiksuoja milžiniškus leistino važiavimo greičio viršijimus, akivaizdu, kad būtina užtikrinti, jog vairuotojai, ypač tokiose vietose, laikytųsi leistino važiavimo greičio“, – pranešime pridūrė įmonė ir pateikė šiek tiek statistikos.
Keliuose yra daug įvairių matuoklių, kurie fiksuoja ne tik Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Yra įranga, kuri fiksuoja eismo intensyvumą, skaičiuoja, kiek automobilių pravažiuoja, kokį greitį renkasi jų vairuotojai.
Vienas toks įrengimas automagistralėje Vilnius–Kaunas–Klaipėda ties 190,7 km. Šiltuoju metu laiku, kai leistinas greitis yra 130 km/val, pažeidėjus skaičiavo tūkstančiais.
2023 m. liepą surinkti duomenys rodo, jog 191 030 vairuotojų važiavo 140–150 km/val greičiu, tai yra, viršijo leistiną greitį 10–20 km/val. Jie sudaro kiek daugiau nei 28 proc. visų greičio viršijimo atvejų.
Šio įrenginio duomenys nėra perduodami policijai, nes tai nėra greičio matuoklis, tačiau, jeigu tai būtų radaras, vairuotojams grėstų 12–30 eurų bauda. Taisyklę pažeidusiems pirmą kartą – vos 6 eurai.
160–170 km/val. greičiu toje pačioje vietoje skriejo 24 366 vairuotojai. Jie greitį viršijo 40–50 km/val. Šiems lakstūnams tektų susimokėti 120–170 eurų baudą.
Dar 2125 vairuotojai rinkosi važiuoti 180–190 km/val. greičiu, o 349 asmenys spidometre matė 200–260 km/val. greitį. Visi šie vairuotojai viršijo greitį daugiau nei 50 km/val, todėl ne tik susimokėti 450–550 eurų baudą, bet ir netektų teisės vairuoti 1–6 mėn.
Nurodyta galima atsakomybė taikoma visiems lengvųjų automobilių vairuotojams, kurie nėra pradedantieji vairuotojai.
Pastatytas greičio matuoklis atliko savo prevencinę funkciją – privertė vairuotojus pristabdyti.
„Įdiegus momentinį greičio matuoklį magistraliniame kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda, bet neįrengus informacinio kelio ženklo, tik 6 proc. vairuotojų laikėsi leistino greičio. Pastačius informacinius kelio ženklus, didžioji dalis vairuotojų ėmėsi laikytis nustatyto leistino greičio“, – pranešime pabrėžia „Via Lietuva“.
Šioje automagistralėje dabar yra keturi momentiniai ir vienas vidutinio greičio matuoklis. O, pavyzdžiui, magistralė A2 Vilnius–Panevėžys yra penki vidutinio greičio matuokliai.
Įmonė atskleidė ir tai, kiek lėšų reikia išlaikyti greičio matuoklių tinklą Lietuvoje. Esą vieno momentinio greičio matuoklio priežiūra per metus kainuoja apie 1 200 eurų, o vidutinio – apie 1 233 eurų.
Skaičiuojama, jog įvertinus negarantinius remontus ir vandalizmo atvejus, visų greičio matuoklių priežiūra per metus kainuoja apie 250–300 tūkst. eurų.
Naujų greičio matuoklių diegimas keliuose buvo sustabdytas, norint peržiūrėti metodiką, ar toks procesas vykdomas tinkamai. Valstybės kontrolės atliktas 2021–2023 m. laikotarpio auditas parodė, jog matuoklių diegime yra spragų – nustatyta, kad 29 iš 100 matuoklių, kurie atsiėjo 0,9 mln. eurų, įrengti nepakankamai pagrindžiant jų įrengimo tikslingumą.
„Valstybės kontrolė“ nustatė, kad 95 proc. (3 676 iš 3 881) kelių ruožų buvo įtraukti į 2021 m. patvirtintą prioritetinę eilę, nors pagal 2 iš 4 metodikoje nustatytų kriterijų buvo skiriama po 0 balų.
Tuose ruožuose per paskutinius 4 metus nebuvo eismo įvykių, kuriuose būtų žuvę ar sužeisti žmonės arba nesaugus važiavimo greitis, būtų įvardijimas kaip eismo įvykio priežastis. Lietuvos policijos pateikta statistika rodo, jog per 2024 m. įvairi greičio kontrolės įranga užfiksavo 429 009 leistino greičio viršijimo atvejus.
