Vasario 4-ąją Lietuvoje lankėsi Jungtinės Karalystės visuomenins transliuotojas BBC, kuris Valdovų rūmuose Vilniuje surengė politikų diskusiją įvairiais klausimais. Diskusijoje dalyvavo valdančiųjų socialdemokratų atstovas, susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis, opozicinių „valstiečių“ atstovas Ignas Vėgėlė, opozicinių konservatorių atstovė, buvusi premjerė Ingrida Šimonytė ir žurnalistas, knygų autorius Andrius Tapinas.
Diskusiją pavadinimu „BBC World Questions“ vedė BBC pranešėjas Jonny Dymondas, kurios metu politikai atsakinėjo į klausimus apie JAV planus Grenlandijoje ir santykius su Danija, apie laimingą Lietuvos jaunimą, apie mažumų teises.
Klausimą šia tema, o jei tiksliau – apie homoseksualių porų santykių teisinį sureguliavimą, diskusijos metu jos dalyviams uždavė Agniete prisistačiusi pilietė.
„Kaip queer žmogus, aš esu antros klasės pilietė Lietuvoje. Deja, negaliu susituokti, negaliu nusipirkti buto kartu su savo mergina, turiu teisinių sunkumų. Ir čia nėra daug apsaugos nuo neapykantos kurstymo. Mano širdis ir – su translyčių bendruomene, kuri turi dar daugiau sunkumų negaudama adekvačios sveikatos priežiūros. Mano klausimas: kada tai pasikeis? Nes turi. Aš neprašau tolerancijos, aš prašau savo teisių“, – kalbėjo ji.
Sabutis: nematau net mažiausios tikimybės, kad tai pasikeis
„Kada tai pasikeis? Norėčiau pasakyti, kad turite klausti politikų“, – taip į pilietės klausimą sureagavo socialdemokratas, susisiekimo ministras E. Sabutis.
Šiuo atveju diskusijos vedėjas sureagavo, kad juk jis pats – politikas.
E. Sabutis su tuo sutiko ir atsakė į klausimą: teigė, kad esamos sudėties parlamentas tos pačios lyties porų santykių nesureguliuos.
„Jūs manote, kad jums priklauso visos teisės, kurias turi kiti piliečiai. Bet, deja, atsakant į jūsų klausimą tiesiai, aš nematau, aš nematau net mažiausiosios tikimybės, kad per artimiausius ketverius metus [tai pasikeis]“, – kalbėjo E. Sabutis.
Vėgėlė: turime Artimo ryšio įstatymo projektą
Savo ruožtu I. Vėgėlė tikino, kad homoseksualų santykius būtų galima sureguliuoti patvirtinus Artimo ryšio įstatymą.
„Aš manau, kad klausimas jau turėtų būti išspręstas ir tai labai lengva išspręsti. Mes turime Artimo ryšio įstatymo projektą, kuris išspręstų svarbiausius dalykus. Bet niekas to nenori išspręsti, nes yra organizacijos, kurios suinteresuotos negražiais santykiais tarp gėjų ir heteroseksualių žmonių, ir iš to pelnosi.
Jūs taip pat minėjote santuoką, tai santuoka Konstitucijoje aprašyta labai aiškiai – susituokti gali tik vyras ir moteris. Tai parašyta tiesiai ir aiškiai“, – pastebėjo I. Vėgėlė.
Šiuo atveju vedėjas akcentavo, kad konstitucijos gali būti keičiamos.
I. Vėgėlė su tuo sutiko, bet tuo pačiu paprieštaravo: „Taip, bet niekada nekeitėme.“
Jis paragino įsiklausyti prof. Alvydo Jokubaičio, kuris apmąsto santuokos reikšmę filosofijos ir krikščionybės plotmėje.
Tapinas Sabučiui: kur jūsų pažadai?
Į politikų kalbas sureagavo A. Tapinas ir pasisakiusiuosius sugėdino.
„Tai, ką kalba ponas I. Vėgėlė, yra totali gėda. Bet viskas su tuo gerai: tai ką, kalba ponas E. Sabutis, yra dar didesnė gėda. Jis yra Socialdemokratų partijos, kuri istoriškai remia žmogaus teises, narys. Kur jūs nukeliavote? Kur jūsų pažadai? Apie ką jūs kalbate – jokių šansų? Esate didžiausia partija (socialdemokratai Seime šiuo metu turi didžiausią frakciją – „Delfi“), kaip galite taip kalbėti?“ – vardijo klausimus jis.
„Net ir konservatorių partija – aš taip pat turiu gerų žodžių“, – ironiškai tarė A. Tapinas.
„Aš žinau, kad Ingrida remia žmonių teises, bet jai, būnant ministre pirmininke, nepavyko įtikinti savo pačios partijos narių balsuoti už civilinę sąjungą. Ne už tos pačios lyties porų santuokas, o už civilinę sąjungą“, – dėstė žurnalistas.
Šimonytė: tai labai svarbu man asmeniškai
Diskusijoje dalyvavusi buvusi ministrė pirmininkė I. Šimonytė pripažino, kad praėjusioje kadencijoje jai nepavyko pasiekti, kad Civilinės sąjungos įstatymo pataisos būtų priimtos, bet, anot jos, to nepavyko padaryti ne tiek dėl to, kad už pataisas nebalsavo konservatoriai, o dėl to, kad jų nepalaikė tuo metu opozicijoje veikę socialdemokratai.
„Turiu pasakyti, kad visuomenėje yra skepticizmo [šiuo klausimu], bet žinau, kad kitose šalyse jo taip pat buvo. Ir netgi giliai katalikiškose šalyse kas nutiko, kai jos priėmė įstatymą, netgi kalbant apie santuoką, ne tik apie partnerystę? Skaičiai tų, kurie – prieš, nukrito apie 10 proc. Kodėl? Nes žmonės staiga suprato, kad tai neturi nieko bendro su jų gyvenimais. Tai svarbu tik tiems, kurie priklauso LGBT bendruomenei, kurie nori išspręsti savo problemas.
Niekas nepasikeičia tavo gyvenime, tai kodėl turėtum nerimauti?
Bet kai kurie politikai nori tai turėti savo darbotvarkėje ir tai – vienintelė darbotvarkė, kurią jie turi, nes jie neturi darbotvarkės dėl pensijų, dėl švietimo, dėl infrastruktūros. Tad kodėl gi neturėti baidyklės, kuria gali visą laiką rodyti? Štai gėjus, kuris ateina ir paims tavo vaikus.
Aš, būdama centro dešinės politikė, dėjau daug pastangų dėl šio reikalo, nors tai nėra visiškai mano DNR. Bet tai labai svarbu man asmeniškai. Ir vienintelė priežastis, kodėl man nepavyko, buvo ta, kad Socialdemokratų partija parlamente neparėmė įstatymo pataisų. Man nepavyko pasiekti, kad įstatymas būtų priimtas, bet vienas dalykas man pavyko. Ir aš tikiuosi, kad tai pralauš ledus: nes, kai politikai kažko negali padaryti, kartais teismai gali padaryti už politikus“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Agnietė, sulaukusi politikų atsakymų į savo klausimą, padėkojo tiems, kurie turi švarią sąžinę ir kurie jaučia kaltę dėl situacijos Lietuvoje, bet teigė nedėkojanti tiems, kurie sako, kad krikščionybė pasakys, ką daryti, pasakys, ką galima mylėti.
„Reikalai juda labai lėtai ir aš pavargau laukti, ir aš dar ne tokia sena. Yra senesnių žmonių, kurie neturėjo šanso susituokti, būti pamatyti, būti mylimi. Bet jūs esate mylimi: net jeigu šita šalis nepasako to garsiai, aš pasakysiu už ją“, – savo pasisakymą užbaigė Agnietė.
Į Vyriausybės programą klausimas neįtrauktas
Nors dalis esamos centro-kairės valdančiosios koalicijos atstovų sutinka, jog reikėtų priimti įstatymą, apsaugantį kartu gyvenančių žmonių teises, verta pažymėti, kad Civilinės sąjungos ar partnerystės įstatymas į Vyriausybės programą įtrauktas nebuvo.
Tai, kad toks pažadas rinkėjams duotas nebuvo pabrėžė ir parlamentui pirmininkaujantis, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis. Todėl, tvirtino jis, pavasario sesijoje įstatymo projektas turi mažai šansų sulaukti daugumos palaikymo.
Praėjusios kadencijos Seime, nors įstatymas ir nebuvo įgyvendintas, klausimas įveikė porą etapų – jam priimti liko tik vienas balsavimas.
Civilinės sąjungos įstatymu siūloma sureguliuoti santuokos nesudariusių, tačiau bendrus tarpusavio santykius kuriančių asmenų tiek turtinius, tiek asmeninius neturtinius santykius.
I. Šimonytės vadovaujama Vyriausybė praėjusiais metais kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT) ir paprašė įvertinti situaciją, dėl tos pačios lyties asmenų partnerystės nebuvimo.
Šiuo metu Civiliniame kodekse įtvirtintas bendro gyvenimo nesudarius santuokos (partnerystės) institutas, tačiau kartu numatyta, kad partnerystė turėtų būti reglamentuota atskiru įstatymu. Pastarasis Lietuvoje nėra priimtas daugiau nei 20 metų.
KT šį Vyriausybės kreipimąsi nagrinėti priėmė.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
